Rinkliava atsijoja tikruosius sodininkus

Po tokių patikrinimų kai kuriems sklypų savininkams buvo pradėtas taikyti rinkliavos dydis, nustatytas individualiems namams, o ne sodininkams.

Kelia pasipiktinimą

Į "Vakarų ekspresą" kreipėsi Klaipėdos mieste, Technikos gatvėje sodą turintis ponas Jonas, kuris teigia nesuprantąs, kodėl atliekų tvarkymo administratorius - KRATC - šiemet padidino rinkliavos mokestį.

"Už šiukšlių išvežimą KRATC anksčiau mokėjau 75 litus per metus, o dabar pradėjo skaičiuoti 330 litus. Esmė ta, kad KRATC nusprendė, jog tai - ne sodo, o gyvenamasis namas, nes jo plotas viršija 80 kvadratinių metrų. Bet savivaldybė man išdavė leidimą statyti sodo namą, Registrų centre jis taip pat įregistruotas kaip sodo namas, o KRATC jį apmokestino kaip gyvenamąjį namą", - pasakojo Jonas, besipiktinantis, kad KRATC pats sprendžia, kas yra gyvenamasis namas.

Jo nuomone, panašiai nukentėjusių žmonių galėtų būti daugiau.

Rinkliavos dydžiai nesikeitė

KRATC Vietinės rinkliavos administravimo skyriaus vadovas Šarūnas Jonas Tamulis teigia, kad šio kliento pretenzijos yra nepagrįstos. Pasak jo, Klaipėdos miesto sodininkams rinkliavos mokėjimo tvarka pasikeitė tik tiek, kad anksčiau sodininkai mokėdavo bendrijai, kuri po to atsiskaitydavo su KRATC, o nuo šių metų įmokas renka jau pats KRATC.

"Rinkliavos tarifai sodų savininkams nesikeitė - nei didėjo, nei mažėjo. Nuo šių metų 75 litų metinė rinkliava už atliekas palikta sodams su nesudėtingais statiniais. Tačiau jeigu sode stovi didesnis nei 80 kvadratinių metrų ploto namas - jam skaičiuojama rinkliava, kaip ir kitiems Klaipėdos individualių namų savininkams. Ji siekia 330 litų už kalendorinius metus", - aiškino Š. J. Tamulis.

Pasak jo, sodininkams tvarkantis su mokesčiais už atliekas bendrijose kildavo konfliktų. Žmonės piktindavosi ir skųsdavosi, kad vieni soduose pasistatė didžiulius namus, gyvena juose ir kaupia šiukšles, o kiti tik retsykiais atvažiuoja ir atliekų nesukaupia, tačiau visi moka vienodai. Todėl pernai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos sudaryta darbo grupė išanalizavo situaciją ir pasiūlė patobulinti rinkliavos nuostatus.

Klaipėdos miesto savivaldybės sprendimu, nuo šių metų sausio miesto sodininkams individualius mokestinius pranešimus siunčia KRATC, o šios bendrovės specialistai patikrina, ar sode gyvenama, ar tik ūkininkaujama, patikslinama nekilnojamojo turto paskirtis pagal faktą ir, jei to reikia, perskaičiuojama rinkliava.

Kiekviena situacija tiriama

Komentuodamas pono Jono skundą KRATC atstovas tikino, kad šio namo situacija buvo analizuota ne kartą ir sprendimas pakeisti naudojamo turto paskirtį priimtas motyvuotai, laikantis savivaldybės Tarybos sprendimų ir Lietuvos įstatymų.

"Nesudėtingo statinio sąvoka apibrėžta Statybos įstatyme. Jame rašoma, kad nesudėtingas statinys yra paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 m, o visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra nedidesnė kaip 80 kvadratinių metrų. Tuo tarpu pono Jono sode esančio namo plotas yra 186,58 kvadratinių metrų. Pagal teisės aktus toks pastatas negali būti laikomas nesudėtingu statiniu ir jo savininkas privalo mokėti 330 litų rinkliavą už atliekas", - sakė Š. J. Tamulis.

Pokalbininko teigimu, KRATC turi savo mokėtojų registrą, kurį sudaro atsižvelgdami į faktinę nekilnojamojo turto naudojimo paskirtį.

"Nei Registrų centras, nei kitų įstaigų duomenų bazės niekaip nenurodo, ką žmogus veikia savo name ar bute, ir nėra susijusios su atliekų sukaupimu ir tvarkymu", - argumentavo Š. J. Tamulis.

Anot jo, KRATC darbuotojai kiekvieno ginčytino objekto situaciją išsiaiškina vietoje, bendrauja su sodininkų bendrijų vadovais, kad nustatytų, kas tikrai gyvena, o kas atvyksta tik retsykiais.

Taip pat KRATC atstovas priminė, kad jeigu namas stovi tuščias ir savininkas gali įrodyti, jog jame negyvenama ir nevykdoma jokia veikla, jis gali pasinaudoti atleidimo nuo vietinės rinkliavos tvarka.

"KRATC yra rinkliavos už atliekas administratorius. Mes nekuriame savo tvarkos, visus administravimo nuostatus tvirtina savivaldybė. Kai tvarka pasikeičia, ne visi žmonės sureaguoja geranoriškai. Tačiau reiktų nepamiršti, kad tie, kurie bando išvengti rinkliavos, skriaudžia ne KRATC, ne savivaldybę, o kitus mūsų miesto bendruomenės žmones", - teigė Š. J. Tamulis.