Rinka pripažino Baltijos uostų lankstumą

Kaliningrado uostas pastaruoju metu Klaipėdai nekelia tokios konkurencijos grėsmės kaip kiti. Tačiau nuolat atgaivinami rusų planai statyti gilų uostą, tik dabar jau kitoje vietoje – ne Baltijske, o Pionerskio gyvenvietėje, ir pagal naują schemą – ne tik už biudžeto lėšas, bet ir privataus rangovo, konkurenciją sukeltų. „Dabar Kaliningradas nėra varžovas, tačiau naujas uostas būtų konkurentas Klaipėdos išoriniam uostui, jeigu Lietuva apsispręstų jį statyti“, – samprotavo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos administracijos ir rinkodaros vadovas Artūras Drungilas.

Šį mėnesį vykusioje transporto konferencijoje Kaliningrade, sprendžiant iš atgarsių žiniasklaidoje, daug dėmesio skirta ne tik srities ateities jūriniams planams, bet ir Baltijos šalių uostų pranašumų analizei, taip pat klausimui, kaip krovinių siuntėjai apeina prekybos sankcijas.

Baltijos uostai – pigesni

Rusijos uostų organizacijos „Rosmorport“ Šiaurės Vakarų baseino vadovas Andrejus Moškovas, kalbėdamas apie Kaliningrado srities poreikį statyti naują uostą, konferencijoje pažymėjo, kad dabartinė infrastruktūra neleidžia priimti laivų, ilgesnių kaip 200 metrų, o jų laivyne kasmet daugėja. Anot jo, didesni kaip 275 metrų laivai sudaro pusę visų, o 300 metrų ir ilgesni – dar 20 proc. visų Baltijos jūra plaukiančių laivų kiekio. Todėl tiek federaciniu, tiek regioniniu lygiu gvildenamas giliavandenio uosto statybos Pionerskio gyvenvietėje klausimas, kartu ieškant naujos finansavimo schemos, kaip sumažinti naštą federaciniam biudžetui. Numatoma, kad daugiau kaip dešimtadalį turėtų sudaryti generalinio rangovo lėšos. Toks variantas esą jau sukėlęs didelį susidomėjimą – gauta mažiausiai 8 privačių kompanijų užklausų.

Rusai pastebi, kad dalis Baltijos uostus pasiekusių krovinių šalyse nelieka, jie išsiunčiami į Rusiją pakeitus dokumentus ar atlikus prekių siuntėjų užsakymu kai kurias logistikos paslaugas.

2016 metais Kaliningrado terminaluose krauta 189 tūkst. TEU, šiemet krovos mastas (7 mėnesių duomenimis) padidėjęs 30 procentų. Tačiau paspartinti apyvartą trukdo nepatogi užnugario infrastruktūra – trūksta geležinkelių į uosto terminalus bei 4 juostų automobilių kelių, greito jūrinio susisiekimo su Sankt Peterburgu. Pastarąją kliūtį turėtų pašalinti konteinerių laivybos linija „Baltijos ekspresas“, kuri pradės veikti spalio mėnesį. Kur kas sunkiau skinasi kelią biurokratiniai dokumentų forminimo reikalai, kai panašių kliūčių nebeturi kaimyniniai uostai.

Rusai pastebi, kad dalis Baltijos uostus pasiekusių krovinių šalyse nelieka, jie išsiunčiami į Rusiją pakeitus dokumentus ar atlikus prekių siuntėjų užsakymu kai kurias logistikos paslaugas. Jie pripažįsta, kad šiuo atveju svarbus ir kitas pranašumas – suteiktas nemokamas ar pigus ilgalaikis prekių laikymas sandėliuose.

Prognozuoja didesnį srautą

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) skelbia, kad pagal krovos mastą Baltijos šalių uostuose Lietuvos uostas išlieka lyderis. Per 8 mėnesius perkrauta 294,4 tūkst. TEU – 3,2 proc. daugiau nei tuo pačiu metu 2016 metais.

Tuo pat laikotarpiu konteinerių krova Rygoje padidėjo 13,5 proc., iki 281,9 tūkst. TEU, Taline – 5,4 proc., iki 138,3 tūkst. TEU, Liepojoje – dukart, iki 2,8 tūkst. TEU. 2016 metais Klaipėdos uoste krauta 443,3 tūkst. TEU – 12,9 proc. daugiau nei 2015 metais.

Du trečdalius visų konteinerių kraunančios bendrovės Klaipėdos konteinerių terminalo (KKT) generalinis direktorius Vaidotas Šileika nurodo, kad terminale atliekama nemažai papildomų paslaugų, susijusių su krovinių gabenimu konteineriuose. „Perkrauname į konteinerius nefasuotas ir fasuotas trąšas, žemės ūkio produktus, medieną ir jos gaminius. Teikiame krovinių fasavimo, pakavimo paslaugas. Atliekame konteinerių remontą, juos plauname ir paruošiame krovinių pakrovimui. Pasaugome iš konteinerių iškrautus krovinius uždaruose sandėliuose ir teikiame distribucines paslaugas. Jomis naudojasi nemažai terminalo klientų, o tai sudaro galimybę generuoti naujus krovinių srautus“, – sakė V. Šileika.

Per šių metų 8 mėnesius KKT perkrauta 186 641 TEU, o tai 15 proc. daugiau nei per analogišką 2016-ųjų laikotarpį. „Iki metų pabaigos tikimasi perkrauti 290 000 – 300 000 TEU.

„Pagilinus Malkų įlanką ir rekonstravus krantines prognozuojame tolesnį krovos didėjimą. Pagerinta infrastruktūra sudarys vienodas konkurencines sąlygas su kitais rytinės Baltijos konteinerių terminalais, o tai leis sustiprinti konteinerių krovos pozicijas šiame regione“, – svarstė KKT vadovas. Šiais metais bendrovė į terminalą investavo 4 mln. eurų, o Malkų įlanką rekonstravus planuojama investuoti 30–50 mln. eurų. Šioje uosto vietoje pradėtus darbus KVJUD numato atlikti per artimiausius dvejus trejus metus.