Ekspertai teigia, kad grūdus brangina pasaulyje padidėjusi jų paklausa, o duoną – monopoline padėtimi piktnaudžiaujančios kepyklos, malūnai ir prekybininkai.
Ženkliai pabrangus grūdams, malūnai tvirtina netrukus didinsiantys miltų kainą, o kepyklos – duonos.
AB „Šiaulių grūdai“ generalinis direktorius Algimantas Marazas „Šiaulių kraštui“ patvirtino, kad nuo rugsėjo vidurio miltai brangs apie 20 procentų.
Rugsėjo viduryje parduotuves pasieks ir brangesnė duona.
„Tai ne nuo mūsų priklauso – pasaulyje brangsta grūdai ir ūkininkai už juos prašo daugiau. Niekur nedingsi – laisva rinka“, – aiškino A.Marazas.
Jis kritikavo valstybės politiką, kai rūpinamasi išvežti grūdus į užsienį, nepaliekant didesnio jo kiekio šalies perdirbėjams. „Viešai aiškinama, kad Lietuva turi kurti aukštos pridedamosios vertės produktus, o elgiamasi priešingai – eksportuojama žaliava“, – stebėjosi bendrovės generalinis direktorius.
„Taip, taip ir mes branginsime, nelauksime, už dyka niekas nenori dirbti. Miltai pabrango, minimalus darbo užmokestis – irgi. Kiek duona brangs, dar neskaičiavome“,– sakė Kęstutis Nesavas, vienas iš savininkų bendrovės „Gudelių duona“.
„Norfos mažmena“ prieš kurį laiką gavo pranešimus, kad tiekėjai duoną „Norfai“ tieks brangiau, nei anksčiau. Tačiau, kiek kils duonos kaina, iš anksto numatyti sunku“, – „Šiaulių kraštui“ komentavo Darius Ryliškis, „Norfos“ atstovas spaudai.
Šiemet šalyje užaugintą rekordinį grūdų derlių stambūs grūdų augintojai ir supirkėjai rūpinasi kuo greičiau išvežti iš Lietuvos, kad už grūdus gautų jau suplanuotą pelną.
Pašnekovo tvirtinimu, nekada nėra buvę, kad vidaus rinkoje grūdų nepakaktų. Šiemet užauginta perš 4 milijonų tonų grūdų, eksportuoti žadama 2,5 milijono tonų, vidaus vartojimui liks 1,5 milijono tonų.
Pusantro milijono tonų grūdų vidaus rinkoje lieka nuolat – ir kai būna mažesni derliai.
Pernai derlius buvo apie 2,5 milijono, eksportuota 1 milijonas, 1,5 milijono liko šalyje. Tokia sistema yra jau nusistovėjusi.
Net jeigu biržose grūdų kaina kris, vartotojas to jau nepajus. Duonos kainos šuolį prekybos centrai ir kepyklos aiškina grūdų brangimu, bet kai grūdų kaina kris – prekybininkai ir kepėjai duonos kainos nesumažins.
Javų augintojų dalis duonos kainoje sudaro tik 12–13 procentų. Todėl net kylant grūdų kainai, teoriškai duona neturėtų brangti.
„Kadangi kitos šalys lietuviškos duonos negamina, kepėjams nėra konkurencijos. Duonos kainos nuolat auga teisinantis brangstančiais grūdais. Jau birželį buvo užfiksuotas nežymus duonos kainos augimas, nors brangiais grūdais dar nė nekvepėjo“ , – „Šiaulių kraštui“ sakė Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys.
Pasak jo, Lietuvos duonos kepimo rinkoje vyrauja 4–5 kepyklos, kurios diktuoja sąlygas smulkesnėms kepykloms ir vartotojams.
Keldamos duonos kainas kepyklos bando išspręsti savo problemas – pabrangus dujoms, degalams jos turi daugiau sąnaudų.
Ruginės duonos kainos struktūroje kepykloms tenka 43,2 proc., prekybininkams – 19,3 proc., PVM – 17,4 proc., žemdirbiams – 12,3 proc. ir malūnams – 7,8 proc.
„Malūnai taip pat naudojasi susidariusia padėtimi. Miltų rinka Lietuvoje – oligopolinė, nes rinkoje yra 3–4 stambūs gamintojai, kurie ir nustato miltų kainas“, – sakė A. Gapšys.
Perdirbėjai ginasi, kad galutinė miltų kaina vartotojui dvigubai išauga dėl prekybininkų kaltės.
Tai dar viena oligopolinė rinka. Nuo tokios padėties labiausiai nukenčia žemdirbiai ir vartotojai.
„Atsisakydami duonos ir pakeisdami ją kruopomis, makaronais, bulvėmis vartotojai galėtų šiek tiek pristabdyti duonos kainų augimą“,– išeitį siūlė pašnekovas.
Rašyti komentarą