Rekordinės Uosto direkcijos investicijos

Rekordinės Uosto direkcijos investicijos

Susumavus 2013 m. I pusmečio rezultatus, Uosto direkcijos investicijos į uostą sudarė 233,612 mln. litų – ši suma ne tik rekordinė, palyginti su kitų metų pusmečiais, bet viršija ir metinius investicijų rodiklius. Iki šiol didžiausios METŲ investicijos buvo įgyvendintos 2008-aisiais ir siekė 166 mln. litų.

Faktiškai atliktos investicijos per pastaruosius 5 metus (be PVM):

2008 m. – 166,011 mln. Lt;

2009 m. – 64,011 mln. Lt;

2010 m. – 70,055 mln. Lt;

2011 m. – 123,824 mln. Lt;

2012 m. – 108,227 mln. Lt;

2013 m. – 328,027 mln. Lt (planuojamos) – iš jų 233,612 mln. Lt jau investuota per I pusmetį.

2013–2015 m. laikotarpiu planuojama investuoti 467 mln. Lt be PVM. Daugiau kaip du kartus didesnes sumas kiekvienais metais uosto plėtrai skiria ir privačios uosto kompanijos. Jų indėlis į uosto plėtrą, tiesioginiai ryšiai su krovinių savininkais ir siuntėjais bei konkurencingi krovos darbų tarifai užtikrina tolygią, sinerginę ir efektyvią uosto plėtrą.

Uosto direkcijos pajamos, gaunamos iš uosto rinkliavų ir uosto žemės nuomos, sudaro daugiau kaip 160 mln. litų per metus. Visas Uosto direkcijos uždirbtas pelnas, taip pat ES paramos fondų ir bankų paskolos, sudaro bendrą valstybinio finansavimo dalį, kuri skiriama uosto infrastruktūrai, privažiuojamiesiems keliams ir geležinkeliams vystyti, uosto akvatorijai gilinti, uosto saugumo priemonėms diegti, Uosto direkcijos veiklai užtikrinti.

Uostas nuolat investuoja į miesto bei jo gyventojų gerovę kasmet skirdamas 5–8 mln. litų Klaipėdos miesto keliams tiesti ir rekonstruoti bei socialiniams projektams finansuoti.

„Taip pat verta atkreipti dėmesį į tai, kad investuodama Uosto direkcija privalo atsižvelgti ir įvertinti, kad pasirinktos priemonės didintų veiklos efektyvumą, užtikrintų didžiausią naudą valstybės ekonomikai, visuomenei ir Uosto direkcijai bei sudarytų sąlygas sėkmingai transporto verslo sektoriaus veiklai ir plėtrai, t. y., kad augtų verslas, kuris ne tik kurtų naujas darbo vietas, bet ir, mokėdamas mokesčius, su kaupu grąžintų valstybės investuotas lėšas. „Ernst & Young“ duomenimis, 2011 metais 1 tona krovinių, perkrautų per Klaipėdos uostą, valstybės biudžetui užtikrino 11,23 Lt pajamų. Įvertinus 2011 m. krovos rezultatą, galima teigti, kad dėl Uosto direkcijos statomų uosto infrastruktūros objektų krovai išaugus valstybės biudžetas per įvairius mokesčius pasipildė 411 mln. litų“, – teigė generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder