Registruotą nedarbą naikina sąrašais

Nors pastaruoju laiku nei pastebimai padaugėjo darbą siūlančių skelbimų, nei apskritai darbo vietų, registruoto nedarbo kreivė sparčiai krenta žemyn. Lygiai prieš metus registruotų bedarbių buvo 15,1 proc., o šių metų gegužės 27-ąją - jau tik 11,46 proc. Valdantieji politikai registruoto nedarbo kritimą vadina atsigaunančios ekonomikos požymiu, tačiau “Respublikos” turimi duomenys rodo, kad registruotas nedarbas gali būti mažinamas dirbtinai.

Kas slepiasi už stebuklo?

Jei nedaugėja darbo vietų -  kaip jų daugėjo per ekonominį pakilimą 2005-2007 metais, - tuomet iš kur randama rezervų registruotam nedarbui mažinti?

Juolab kad nedarbo lygis, kurį apklausdamas gyventojus nustato Statistikos departamentas, nuo aukščiausios 18,3 proc. reikšmės 2010 metų antrąjį ketvirtį iki šių metų pirmojo ketvirčio nukrito vos daugiau nei procentu - iki 17,2 proc. Beje, šį dydį, o ne Lietuvos darbo biržos (LDB) kas savaitę pateikiamą registruoto nedarbo statistiką, skelbdama ataskaitas apie nedarbą ES šalyse mini ir statistikos agentūra “Eurostat”.

Gal ir teisingai elgiasi, nes staigus registruotų bedarbių mažėjimas greičiausiai yra nulemtas ne kokio nors stebuklingo recepto, bet proziškiausių, mažai ką bendra su ekonominiu pakilimu ar efektyvesniu įdarbinimu turinčių administracinių priemonių.

Kaip rodo statistika, registruoto nedarbo kreivė pradėjo smigti žemyn tada, kai praėjusių metų viduryje buvo sugriežtinta bedarbių registracija ir darbo su jais tvarka. Sugriežtinus tvarką, nors mažiausią reikalavimą pažeidę darbo biržos įskaitoje esantys bedarbiai be skrupulų braukiami iš sąrašų.

LDB “Respubliką” informavo, kad vien per pirmus keturis 2011-ųjų mėnesius iš bedarbių sąrašų buvo išbraukta 41,9 tūkst. šalies gyventojų.

Įdomus faktas - bendras darbo neturinčių žmonių skaičius per tą patį laiką sumažėjo nuo 311,2 tūkst. iki 269,3 tūkst., arba - 41,9 tūkstančio. Nesunku apskaičiuoti, kad iš jų net 59,4 proc. - žmonės, kurių niekas niekur neįdarbino, o paprasčiausiai išbraukė iš bedarbių sąrašų.

Biržą prilygino privačiai įmonei

“Kaip ir privati firma, esu suinteresuotas darbo rezultatais. Jei birža turi nemotyvuotų bedarbių, kurie nelabai domisi darbo pasiūla, neprivalome su jais dirbti”, - viename iš interviu pernai teigė LDB direktorius Mindaugas Petras Balašaitis.

Tačiau LDB atstovė Milda Jankauskienė tvirtino, kad “birža tikrai nebrauko žmonių iš bedarbių sąrašų beatodairiškai”.

“Mes išbraukiame tuos, kurie, švelniai kalbant, yra tranai. Jiems siūlai darbą, o jie atsisako pasiūlymą priimti, nes jiems gauti pašalpą apsimoka labiau negu dirbti. Kai kurie važinėja į Baltarusiją, gabena iš ten pigias prekes ir parduoda, bet vis tiek registruojasi darbo biržoje, kad nereikėtų mokėti privalomojo sveikatos draudimo mokesčio. Treti vienu metu ir nelegaliai dirba, ir kartu yra darbo biržos įskaitoje, mat buvimas joje reiškia nuolaidas šildymui, nemokamą sveikatos priežiūrą, pašalpas ir t.t. Sakykite, kodėl visi mes, dirbantieji, tokius piliečius turėtume išlaikyti?” - retoriškai klausė pašnekovė.

Paklausta, ar tarp išbrauktųjų yra tokių, kurie iš bedarbių sąrašų buvo pašalinti dėl to, kad dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti LDB jiems keliamų reikalavimų, M.Jankauskienė pripažino, kad “visur ir visose situacijose būna išimčių”. Kartu ji patikino, kad jei “tokių išimčių ir yra, tai jų labai mažai”.

Provincijos sindromas

“Kažkas sugalvojo, kad nedarbas mūsų rajone turi mažėti. Todėl pradėjo siūlyti bet kokius darbus, kokie tik pasitaiko rajone. Dvejus metus buvau bedarbių įskaitoje, tačiau mūsų vietovėje ilgai nebuvo nė vienos darbo vietos. O birža man pasiūlė darbą, kuris yra kitame rajono gale, kur autobusas važiuoja tik per pietus. Kitaip nusigauti iki pasiūlytos darbovietės negalėjau, nes neturiu vairuotojo pažymėjimo. Nebūčiau galėjęs, jei jį ir turėčiau - išlaidos kurui būtų kainavusios daugiau nei būčiau uždirbęs. O siūlė juk tik minimumą. Kai atsisakiau pasiūlymo, buvau išbrauktas iš bedarbių sąrašų”, - “Respublikai” pasakojo vienas pavardės nenorėjęs skelbti “buvęs” bedarbis.

Tai - vienas iš tų, kuriuos

M.Jankauskienė vadina “išimtimis”. Gali būti, kad tokių “išimčių”, ypač kaimo vietovėse, yra labai daug. Apie jas prašneko netgi kai kurių vietovių seniūnai.

“Neabejoju - pas mus labai padaugės tokių, kuriuos išbrauks iš bedarbių sąrašų. Valdžia juos palieka beviltiškoje padėtyje”, - dienraščiui teigė Ramygalos seniūnijos (Panevėžio r.) seniūnas Valdas Chirv.
Nuo birželio 1-osios buvo uždarytas Panevėžio teritorinės darbo biržos Ramygalos nuotolinio klientų aptarnavimo centras. Jis aptarnavo ne tik tenykštės seniūnijos, bet ir dalį Upytės seniūnijos ir atokiausio Panevėžio rajono krašto - Vadoklių seniūnijos - bedarbius.

Pasak V.Chirv, tai didelis smūgis vietos bedarbiams. “Dalis bedarbių gyvena už 30-40 kilometrų nuo Panevėžio, autobusai į atokesnes vietas tevažiuoja vos kartą kitą per savaitę. O ir bilietai gyvenantiems iš 315 litų pašalpos, iš kurios dar reikia atskaičiuoti 72 litų privalomojo sveikatos draudimo mokestį, žmonėms sunkiai įperkami. Juk nuo šiol jie bus verčiami kartą per mėnesį registruotis Panevėžio darbo biržoje, antraip gresia būti išbrauktiems”, - pasakojo seniūnas.

V.Chirv sakė dalį kraštiečių, pavyzdžiui, vasaros sezonu galįs įdarbinti seniūnijoje. “Tačiau čia vėlgi prasideda - pasiryžęs įsidarbinti bedarbis turi bent du kartus nukakti į Panevėžį. Vienąkart - kad iš darbo biržos paimtų rekomendaciją, antrąkart - kad įregistruotų darbo sutartį. Sakykite, iš kur net duonos negalinčiam nusipirkti žmogui paimti keliasdešimt litų, kad jis atliktų visus formalumus”, - liūdnomis prognozėmis dalijosi Ramygalos seniūnas.

Kas Ramygalai dar tik gresia - kitoms šalies vietovėms jau seniai yra realybė.

“Žinau, kad egzistuoja transporto problema. Tačiau viena darbo birža čia jau nieko negali padaryti. Turi padėti savivaldybės, vietos politikai, nes nuo jų priklauso autobusų maršrutai”, - sakė LDB atstovė M.Jankauskienė.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"