Regiono ekonominis variklis - Klaipėda

Įvairiomis kryptimis atlikti Vakarų Lietuvos savivaldybių skerspjūviai atvėrė kontrastingą finansinės ir ekonominės situacijos vaizdą. Jei Klaipėdoje dirbančiųjų ir senjorų pajamos yra vienos didžiausių Lietuvoje, tai kaimyninėje Kretingoje darbo užmokesčio vidurkis – trečias pagal kuklumą, o mažiausios pensijos šalyje fiksuojamos Šilalėje ir Pagėgiuose. Jei nedarbas Neringos savivaldybėje – mažiausias Lietuvoje, tai Skuode bedarbis – beveik kas penktas.

Kas lemia tokius finansinius atotrūkius, aiškinosi „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertai, jau antrus metus iš eilės parengę savivaldybių statistinių duomenų analizę.

Regione – didelės atlyginimų ir pensijų žirklės

Vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kurį vertinama gyventojų finansinė situacija ir gyvenimo gerovė – pajamos. Didžiausią vidutinį atlyginimą Statistikos departamentas fiksuoja tose Lietuvos savivaldybėse, kuriose gyvena daugiausiai aukštos kvalifikacijos darbuotojų bei įsikūrę Lietuvos verslo gigantai. Dėl šios priežasties 2011 m. III ketvirtį daugiau už šalies vidurkį (1645 Lt) uždirbo ne tik Vilniaus, Visagino, Elektrėnų, Mažeikių bei Jonavos rajono, bet ir Klaipėdos miesto savivaldybių gyventojai. Antrą didžiausią vidutinį atlyginimą gaunančius klaipėdiečius pagal šį rodiklį lenkia tik sostinės gyventojai.

Tačiau gretimos savivaldybės tokiais rodikliais didžiuotis negali. Kretingos rajono dirbančiųjų pajamos – trečios mažiausios šalyje. Čia vidutinis darbo užmokestis tesiekia 1261 Lt/mėn.

Tuo tarpu Klaipėdos senjorų pajamos – penktos pagal dydį iš visų 60 Lietuvos savivaldybių. Čia vidutinė senatvės pensija siekia 779 Lt/mėn. Nuo sovietinių laikų Klaipėdoje buvo sutelkta nemažai pramonės įmonių, kurios tuomet gyventojams leido daugiau uždirbti, o šiandien – gauti solidesnes senatvės pensijas.

Vidutinių pensijų lentelės apačioje, kaip ir pernai, rikiuojasi Šilalės rajono, Pagėgių ir Skuodo rajono savivaldybės – jose pensijų vidurkis nesiekia 680 Lt. Tokias kuklias pajamas senjorams lėmė tai, jog didžiąją dalį teritorijų čia sudaro kaimiškos vietovės, veikia mažai ūkio subjektų. Todėl dabartiniai pensininkai praeityje turėjo mažiau galimybių dirbti labiau kvalifikuotą ir geriau apmokamą darbą nei jų kaimynai didmiesčiuose ar pramonės centruose.

Pajūris – palankus verslumui

Nors praėjusiais metais registruotų bedarbių skaičius sumažėjo visoje šalyje, Vakarų Lietuva šiame kontekste išsiskiria bene ryškiausiai. Kovoje su nedarbu lyderė yra Klaipėdos apskritis. 2011 m. darbo paieškos sėkme pasibaigė beveik kas antram Šilalės rajono, 39 proc. Klaipėdos ir 36 proc. Palangos savivaldybių bedarbių.

Bedarbių gretų praretėjimas sietinas su itin sėkminga jūrų uosto veikla. Prie šios tendencijos prisidėjo ir išaugęs gyventojų verslumas, juntamas visoje šalyje. Apie tai liudija pernai Lietuvoje beveik ketvirtadaliu išaugęs dirbančių pagal verslo liudijimą skaičius. Beveik 15 proc. padaugėjo besiverčiančių individualia veikla, o dirbančių nepilną darbo dieną gyventojų skaičius šoktelėjo net 25 proc.

Versliausios Lietuvoje – Neringos, Palangos ir Rietavo savivaldybės. Neringoje kas penktas gyventojas turi verslo liudijimą, Palangoje – kas dešimtas. Pajūrio gyventojų verslumas stebinti neturėtų, nes šis regionas gali pasiūlyti daugiausiai sezoninių darbų paslaugų sferoje.

Auga pradelstų įsiskolinimų našta

Vakarų Lietuvos savivaldybių ekonominių ir socialinių rodiklių skirtumus kiek sumažina viena bendra tendencija – sukauptos pradelstų mokėjimų sumos. Net šešios iš vienuolikos regiono savivaldybių patenka tarp dešimties tų, kuriose vidutiniai gyventojų pradelsti mokėjimai yra didžiausi.

Kaip ir praėjusiais metais, pagal šį rodiklį „pirmauja“ palangiškiai, kurių pradelsti mokėjimai 2011 m. dar labiau išaugo. Šiuo metu vienas įsiskolinęs Palangos savivaldybės gyventojas vidutiniškai yra pradelsęs 16,3 tūkst. Lt. Ši suma viršija per metus gaunamas statistinio palangiškio pajamas – vidutinis darbo užmokestis savivaldybėje siekia 1310 Lt per mėnesį.

Tuo tarpu Klaipėdos miestas ir rajonas patenka tarp 11 savivaldybių šalyje, kuriose fiksuojama daugiausiai pradelstų mokėjimų atvejų – 137 atvejai tūkstančiui gyventojų.

Visose Vakarų regiono savivaldybėse gyventojų pradelstos sumos per 2011 metus išaugo: Neringoje – beveik dvigubai, Pagėgiuose – trečdaliu, Kretingos rajone – penktadaliu. Augančios įsiskolinimų sumos gyventojams ne tik finansinis balastas, bet gali tapti rimtu kliuviniu naudojantis finansinėmis paslaugomis ateityje, kadangi pradelsti mokėjimai fiksuojamai kredito istorijoje.

Dažniausiai įsiskolinama finansiniam sektoriui (44 proc. visų atvejų). Tokios skolos, kaip ir pradelsti mokėjimai už komunalines paslaugas, pasižymi didelėmis sumomis, tad susiformuoja esant sunkiai finansinei situacijai. Tačiau to negalima pasakyti apie greituosius kreditus. Pavyzdžiui, Rietavo rajone vidutinis pradelstas mokėjimas greitųjų kreditų bendrovėms yra trečias pagal dydį šalyje (1003 Lt), Plungėje – penktas (959 Lt). Sukauptos minimalų darbo užmokestį viršijančios skolos šiam sektoriui rodo, jog gyventojai, neatsispirdami skolinimuisi iš lengviau prieinamų šaltinių, adekvačiai neįvertina šių paslaugų sąlygų ir savo finansinių galimybių .

Regiono ekonominis variklis – Klaipėda

Vakarų Lietuvos ekonominio augimo ir plėtros epicentras – Klaipėdos miestas. Antras pagal dydį Lietuvoje darbo užmokestis, solidžios pensijos, sparčiai mažėjantis registruotų bedarbių skaičius, nebrangios komunalinės paslaugos, sėkminga jūrų uosto veikla, jaunimą pritraukiančios mokymo įstaigos – visa tai lemia vienas geriausių perspektyvų šalyje vietos gyventojams.

Tačiau kad ir stipraus, bet vienintelio ekonominio centro regione kol kas nepakanka tam, kad gyvenimo lygis augtų ir aplinkinėse savivaldybėse. Didėjantis finansinis atotrūkis tarp kaimyninių savivaldybių mažina „autsaiderių“ šansus greičiau pakilti – kvalifikuotiems darbuotojams susitelkus didmiesčiuose ir aplink juos, aplinkiniai regionai netenka patrauklumo investicijoms.

Gyventojų kelią į finansinį stabilumą prailgina ir auganti pradelstų mokėjimų našta, kuri Vakarų Lietuvoje yra viena didžiausių. Šių finansinių įsipareigojimų valdymas lieka vienu pagrindinių regiono iššūkių. Prie jų prisideda ir patrauklios investuotojams darbo rinkos išlaikymas, esant vis dar grėsmingiems emigracijos mastams.