Realusis darbo užmokestis pernai padidėjo 6,1 proc.

Bruto darbo užmokestis privačiajame sektoriuje augo sparčiau - padidėjo 6,3 proc. ir sudarė 696,1 euro, valstybės sektoriuje - padidėjo 4 proc. ir sudarė 750,3 euro. Darbo užmokesčio atotrūkis tarp valstybės ir privačiojo sektorių per metus sumažėjo 11,8 euro ir sudarė 54,2 euro.

Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis 2015 m. sudarė 553,9 euro ir, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo 26,7 euro, arba 5,1 proc. Valstybės sektoriuje neto darbo užmokestis didėjo 3,8 proc. (21,2 euro) ir sudarė 580,0 eurų, privačiajame sektoriuje - 5,9 proc. (30 eurų) ir sudarė 541,0 eurą.

Realusis darbo užmokestis 2015 m. šalies ūkyje augo 6,1 proc. Privačiajame ir valstybės sektoriuose realusis darbo užmokestis augo atitinkamai 6,9 ir 4,7 proc.

Darbo užmokesčio augimui įtakos turėjo dalies kultūros darbuotojų darbo užmokesčio padidinimas, nuo 2015 m. liepos 1 d. padidinta minimalioji mėnesinė alga ir kitos priežastys.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2015 m., palyginti su 2014 m., didėjo visų ekonominės veiklos rūšių, ypač meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo (8,8 proc.), apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (8,6 proc.), informacijos ir ryšių (8,4 proc.), įmonėse. Kitos veiklos įmonėse darbo užmokestis kilo lėčiau. Lėčiausiai darbo užmokestis didėjo viešojo valdymo ir gynybos; privalomojo socialinio draudimo veiklos įmonių darbuotojams (2,2 proc.).

Didžiausias vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis išlieka finansinės ir draudimo veiklos, informacijos ir ryšių, elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo įmonėse, kuriose darbo užmokestis atitinkamai 1,9, 1,7 ir 1,3 karto viršijo šalies ūkio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį.

2015 m. mažiausiai uždirbo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonių darbuotojai (jų darbo užmokestis buvo daugiau nei trečdaliu (36,6 proc.) mažesnis už šalies ūkio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį).

Vidutinis darbuotojų skaičius šalies ūkyje, įskaitant individualiąsias įmones, 2015 m. sudarė 1 239,9 tūkst., iš jų valstybės sektoriuje - 387,8 tūkst. (31,3 proc. šalies ūkio darbuotojų), privačiajame - 852,1 tūkst. (68,8 proc.). Palyginti su 2014 m., šalies ūkyje darbuotojų skaičius padidėjo 2 proc. (24,4 tūkst.): privačiajame sektoriuje - padidėjo 3,2 proc. (26,4 tūkst.), valstybės - sumažėjo 0,5 proc. (2 tūkst.).

2015 m. ne visą darbo laiką dirbusių darbuotojų skaičius sudarė 224,7 tūkst., arba 18,1 proc., šalies ūkio darbuotojų, ir, palyginti su 2014 m., padidėjo 1,7 proc. (3,7 tūkst.).

2015 m. bruto darbo užmokestis didėjo visose savivaldybėse, labiausiai - Šiaulių rajono (11 proc.), Kėdainių rajono (10,9 proc.) ir Rietavo (10,2 proc.) savivaldybėse. Daugumoje savivaldybių (41) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis didėjo nuo 5 iki 9,4 proc., likusiuose (16) - iki 5 proc.

Vidutinis bruto darbo užmokestis 37 savivaldybėse buvo iki 600 eurų. 2015 m. didžiausias vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo Vilniaus mieste ir siekė 832,4 euro, o mažiausias - Šalčininkų rajone, kur sudarė 498,5 euro. Darbo užmokesčio atotrūkis tarp Vilniaus miesto ir Šalčininkų rajono savivaldybės per metus padidėjo 6,7 euro ir sudarė 333,9 euro. Penkiose savivaldybėse (Jonavos rajono, Kėdainių rajono, Klaipėdos, Visagino ir Vilniaus miesto) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis viršijo šalies vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį nuo 10 eurų (Jonavos rajono) iki 118 eurų (Vilniaus miesto).

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2015 m., palyginti su 2014 m., padidėjo visose apskrityse, labiausiai - Telšių (6,8 proc.), Šiaulių (6,8 proc.) ir Tauragės (6,4 proc.). Didžiausias vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo Vilniaus apskrityje (803,7 euro), kurioje dirbo 41,4 proc. šalies ūkio darbuotojų, o mažiausią bruto darbo užmokestį - 567,7 euro gavo Tauragės apskrities darbuotojai.