Rajono biudžetui – per sunki biudžetinių įstaigų našta

Įvykdytas 99,6 proc.

– Kokie šių metų pajamų plano rezultatai?

– Dešimties mėnesių savivaldybės biudžeto patikslintas pajamų planas įvykdytas 99,6 proc. Surinkta pajamų 83,5 mln. Lt. Jei išskirtume atitinkamas pajamų rūšis, tai gyventojų pajamų mokestis yra viršijamas 316 tūkst. Lt. Tačiau nekilnojamojo turto mokesčio užduoties nesame įvykdę, planavome surinkti 348 tūkst. Lt daugiau. Tai yra tarpiniai rezultatai, iki metų pabaigos – dar du mėnesiai, kurie gali pakoreguoti skaičius. Beje, yra pastebėta tendencija, kad metų pradžioje gauname mažiau pajamų, o paskutinį ketvirtį – daugiau. Todėl srautai išsilygina.

O finansavimas vykdomas planine tvarka. Darbo užmokestis už spalio mėnesį visiems jau išmokėtas. Manau, kad gruodžio mėnesį atlyginimus už lapkritį pervesime laiku, tik gali pritrūkti lėšų atsiskaitymams už paslaugas.

– Prieš keletą metų Klaipėdos rajono savivaldybė 2 mln. Lt „įsūdė“ žlugusiame banke „Snoras“. Kuo baigėsi ši istorija?

– Dar 2011 m. drausta suma, t. y. 345 tūkst. Lt, grįžo į Savivaldybės biudžetą. O dėl likusios dalies pateiktas kreditorinis reikalavimas „Snoro“ bankui.

Projektams skolinasi

– Papasakokite apie rajono Savivaldybės skolas.

– Savivaldybės skola bankams – 27,5 mln. Lt. Per sausio-spalio mėnesius iš banko paimta 1,9 mln. Lt paskola investicijoms. Planavome paimti daugiau, bet kai kurie projektai vyksta lėčiau nei tikėtasi, atsiliekama nuo sudarytų darbų grafikų. Pradelstų įsiskolinimų neturime.

– Kokius išskirtumėte pagrindinius Savivaldybės finansuojamus projektus?

– Šiemet daug dėmesio skiriama vadinamiesiems kaimo pritraukimo prie miestų projektams, kurių pagrindu tvarkomos gyvenvietės. Jau vyksta darbai Judrėnuose, Priekulėje, greitai turėtų prasidėti ir Drevernoje, Kretingalėje. Yra baigti Gargždų „Minijos“ progimnazijos sporto aikštyno atnaujinimo, Priekulės vaikų darželio, sporto salės, Vėžaičių kultūros centro rekonstravimo projektai. Vykdomi darbai Endriejavo, Dovilų vaikų darželiuose, Slengių mokykloje-daugiafunkciame centre, Pašlūžmio pagrindinėje mokykloje, rengiamos patalpos Gargžduose nakvynės namams, tęsiami vandentvarkos projektai. Prasidėsianti Gargždų „Minijos“ progimnazijos renovacija bus vienas iš stambesnių projektų.

Prie Europos Sąjungos finansuojamų projektų galime prisidėti skolindamiesi lėšas. Iš Savivaldybės biudžeto lėšų (436 tūkst. Lt) šiais metais prisidėjome tik prie „Minijos“ progimnazijos stadiono užbaigimo.

Norų daugiau nei galimybių

– Išskirkite pagrindines Savivaldybės finansines problemas?

– Biudžetas yra vykdomas pakankamai gerai. Problema ta, kad jis paprasčiausiai mažas. Vyriausybė, Seimas mums labai sumažino pajamų rodiklius, todėl turime pajamų daug mažiau nei norime išleisti. Sudaryti 2012 m. biudžetą buvo labai sudėtinga, mat jį reikėjo sumažinti 7 mln. Lt. Tai reiškia, kad teko atsisakyti daug priemonių, biudžetinėms įstaigoms finansavimas buvo sumažintas net 10 proc., t. y. labai daug. Savivaldybės administracijos darbo užmokesčio fondas tai pat buvo „apkarpytas“.

– Kokias matote išeitis kaip Biudžeto ir ekonomikos skyriaus vedėja?

– Yra labai sunkus periodas, gal ir patys kalti, kad ne iki galo sutvarkytos struktūros. Sukurtų biudžetinių įstaigų skaičiui turime per mažai finansinių išteklių. O kainos tik auga. Vien per šiuos metus šildymo išlaidos rajono Savivaldybės biudžetinėms įstaigoms išaugo 800 tūkst. Lt. Iki šiol žengiama darbo užmokesčio mažinimo keliu, tačiau atlyginimai ir taip labai nedideli. Įstaigos iš paskutiniųjų stengiasi išsaugoti visus etatus, mėgina sutaupyti pačiais įvairiausiais būdais: darbuotojai išeina nemokamų atostogų, pradeda gydytis ir t. t. Tačiau taip neturėtų būti. Klaipėdos rajono savivaldybė biudžetinėms įstaigoms pagal įstatyminę bazę privalo skirti visą finansavimą, tačiau taip nėra jau 2 metai.

Kaip Biudžeto ir ekonomikos skyriaus vedėja matau tris išlaidų mažinimo kelius. Pirmas – mažinti įstaigų skaičių, galbūt sujungti mažas įstaigas, peržiūrėti darbininkų etatų skaičių biudžetinėse įstaigose, kurių pastatai renovuoti, atlikti funkcijų priskyrimo skyriams ir seniūnijoms auditą Savivaldybės administracijoje, siekiant išsiaiškinti, ar jos nėra dubliuojamos. Antras – organizuoti maitinimo paslaugos švietimo įstaigose pirkimą. Trečias – privatizuoti nenaudojamus arba neefektyviai naudojamus pastatus ir pristabdyti viešųjų paslaugų plėtrą. Tokie yra variantai, o Tarybos nariai turėtų apsispręsti, kurį iš jų (o gal net ir visus) pasirinkti. Kitu atveju rajono Savivaldybės finansinės problemos kartosis kasmet. Keletas Lietuvos savivaldybių dar 2009 m. sumažino biudžetinių įstaigų skaičių, etatus, darbuotojų atlyginimus, ir šiuo metu ten situacija kur kas geresnė.