Raimundas Kuodis: šalį krečia ne skurdas, o racionalaus valdymo stoka

Lietuvoje kol kas badu nemirštama, tačiau tarp gyventojų egzistuoja kraštutinė nelaimingumo išraiška - bauginančiai spartūs savižudybių ir emigracijos tempai, o viso to priežastis yra būtent moralinio klimato stoka, kuri dėl politikų neapdairumo laipsniškai naikiną tautą iš pat šaknų, teigia Lietuvos banko ekonomistas Raimundas Kuodis.

"Manau, kad ne pinigų trūkumas čia yra svarbiausias, nes badu mes čia nemirštame. Tai ko trūksta, yra teisingumas ir atitinkamas moralinis klimatas. Kodėl žmonės emigruoja, žudosi? Tai kraštutinė žmonių nelaimingumo išraiška. Tas neteisingumas Lietuvoje yra kur kas svarbesnis nei pinigų trūkumas", - antradienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje spaudos konferencijoje tikino R. Kuodis.

Ekonomisto tikinimu, čia svarbu ir tai, jog Lietuvoje pernelyg mažai pasikliaujama protu, o nuolat vadovaujamasi intuicija, kurią visą nepriklausomybės dvidešimtmetį demonstruoja neapdairiai šalį valdantys politiniai sluoksniai: su tais ištekliais, kuriuos šiuo metu Lietuva vis dar turi, būtų galima padaryti stebuklus juos racionaliai perskirstant, tačiau Vyriausybei to nereikia.

"Mūsų šalis nemaža dalimi skurdžiai gyvena dėl to, kad mes mažai naudojamės protu. Mūsų politikai yra nekantrūs, jiems norisi visko greitai. Kita vertus, jie nemaža dalimi dedasi visažiniais - jiems gėda eiti klausti patarimų pas išsilavinusius, akademinius sluoksnius. Todėl mes ir turime daug eksperimentavimo viešojoje erdvėje, kas sukelia skaudžias pasekmes. Didelių vilčių į politikus dėti nebeverta, kadangi ta transformacija, vykusi Lietuvoje pastaruosius dvidešimt metų, pagimdė sistemą, kurioje protingam ir sąžiningam žmogui vietos beveik nėra", - pažymėjo R. Kuodis.

---

Tuo tarpu finansų analitiko Stasio Jakeliūno tvirtinimu, politikai intuityviai suvokia, jog toks valdymas pamažu tempia visą valstybę į pragaištingą likimą, tačiau drauge juos valdo mintis, jog tuoj bus nauji rinkimai, valdantieji sluoksniai pasikeis, o jų pradėtiems darbams iškils rimta tęstinumo rizika.

"Į tokių žmonių vertinimus, kurie sveiku protu bando kažką suformuluoti ir pasiūlyti, nėra atsižvelgiama. Visiškai negirdima ir nenorima įsiklausti į jokį racionalesnį mokslo balsą. Jeigu tokia trajektorija ir toliau judės šita valstybė, tai tos tendencijos jau dabar yra negrįžtamos. Apskritai Lietuvoje nėra tokių temų bendresnio aptarimo, valstybės vizijos, kokią ją matome kitose valstybėse. Lietuva net neturi savo emigracijos politikos, nėra svarstoma, ką daryti su tais žmonėmis, kurie jau paliko šalį", - aiškino S. Jakeliūnas.

Puiki švietimo sistemos gaivinimo idėja, kuri yra valstybės ateities pagrindas, analitiko nuomone, būtų pritraukti atgal nors kelis šimtus išvykusiųjų, kurie pasisėmę patirties galėtų sklandžiai įsilieti į švietimo sistemos darbą ir tokiu būdu pamažu keisti aplinką, keisti tą trajektoriją, kuria dabar juda visa valstybė.

---

Vilniaus universiteto docento Algirdo Šukio tvirtinimu, racionalus mastymas yra būtinas bet kurioje situacijoje, tačiau šiuo metu valstybės valdymą perėmę politikai to nesupranta, arba net nebando suprasti, kadangi mokslas visada ieško teisingiausio sprendimo, o dabar akivaizdu, jog Vyriausybei tikros tiesos nereikia.

"Teorija ir praktika yra esminiai komponentai, tačiau tas tarpas tarp teorijos ir praktikos nėra užpildomas. Mes per tuos metus iššvaistėme moralinį žmogaus potencialą, kurį turėjome Sąjūdžio metais. Jeigu nepereisime prie kitokio valdymo, tai Lietuva išgyventi praktiškai nebeturi galimybių. Jeigu iš esmės nebus pakeista visa politinė sistema, tai valstybės jau po 2035 m. nebeliks. Dabartinis techninis amžius leidžia tai keisti, tačiau nieko nėra daroma", - pabrėžė docentas.

Verslininko Antano Boso aiškinimu, aiškiausiai regimas politiko kraštutinis įvaizdis - tai būtent visažinio portretas, kuris ignoruoja Lietuvoje sukauptą didžiulį mokslinį potencialą ir kuriuo sėkmingai naudojasi kitos šalys.

"Mūsų politikai negali perlipti per save, negali patikėti, kad yra už juos protingesnių, kurie gali sumodeliuoti, sudėlioti bazę, su visais šalutiniais ir esminiais efektais. Galbūt pas mus yra tas pavydas - kaip mes dabar kreipsimės į mokslo žmones, kad jie patarinėtų, geriau mokėsime milijonus už užsienio ekspertus, kurie esą padarys geriau. Jeigu verslas dirbtų tokiais metodais, kaip dirba šiandien įstatymų leidėjai, tai daug daugiau turėtume bankrutavusių įmonių. Juk neįmanoma valdyti trisdešimt įmonių iš entuziazmo, intuicijos, reikia profesionalių žinių", - pabrėžė A. Bosas.