Raimondas Kuodis: ir eurą įsivesti, ir algas atkurti galime pergudravę statistiką

Ekonomistas Raimondas Kuodis žino, kaip suderinti valstybės tarnautojų algų atstatymą su euro įvedimo planais: kad 2015 metais biudžeto deficitas nebūtų per didelis, reiktų pergudrauti Eurostatą.

Antradienį Seimas pradėjo rudens sesiją, kurios metu jis turėtų priimti kitų metų biudžetą ir apsispręsti dėl valstybės tarnautojų algų atkūrimo po Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo.

LRT.lt primena, kad KT nusprendė, jog per krizę sumažintos valstybės tarnautojų algos turi būti atstatytos, o tam reikia maždaug milijardo litų papildomų lėšų valstybės biudžete.

Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas ekonomistas R. Kuodis sako, kad KT sprendimą reikia įgyvendinti išradingai – suderinant su valstybės planais 2015 metais įsivesti eurą. Jį galėtume įsivesti, jei reikiamu metu biudžeto deficitas nebūtų per didelis.

„Eurostatas linkęs užrašyti naujai atsiradusį valstybės įsipareigojimą visa suma tada, kai tas įsipareigojimas atsiranda“, – aiškina R. Kuodis.

Anot ekonomisto, kol Vyriausybė nepriima sprendimo, kaip vykdys kompensacijų grąžinimą, Eurostatas neturi pagrindo įtraukti kompensacijoms skirtų pinigų į statistiką ir taip padidinti valstybės biudžeto deficito.

„Kaip aš suprantu, Vyriausybė ir suka galvą, kaip čia ir KT įtikti, ir Eurostatui, ir kaip nesugriauti euro įvedimo planų“, – sako R. Kuodis, pridurdamas, kad, be kita ko, būtų galima sumažinti ir valstybės poreikį skolintis tiek daug pinigų.

„Jei viską kompensuoji vienu metu, tai, žinoma, reikia skolintis papildomą milijardą. Bet, kai išdėstai šiuos kompensavimus per kažkiek metų, skolinimosi poreikis taip stipriai neišauga“, – išeitį siūlo profesorius.

Gali laukti KT siurprizas

R. Kuodis taip pat įspėja, kad gali būti ir naujų siurprizų – KT esą domisi žemės restitucijos klausimu ir, ekonomisto įsitikinimu, tai tikrai svarbus klausimas, nes kompensacijoms reikalinga suma gali siekti 20 mlrd. Lt.

Tačiau, R. Kuodžio nuomone, galimas pragmatiškas tokios problemos sprendimas.

„Įsivaizduokite, [buvo kadaise] bulvių laukas Žirmūnuose. Per kažkiek laiko ten išsiplėtė miestas. Bet tai nereiškia, kad mes turime kompensuoti tam bulvių lauko savininkui tiek pinigų, kiek dabar kainuoja žemė mieste“, – įsitikinęs profesorius.

Anot jo, jei kompensacija būtų suteikiama atitinkamos paskirties, ploto ir derlingumo žeme, valstybei tai nekainuotų tokios didelės pinigų sumos ir sprendimas, profesoriaus supratimu, būtų teisingas.

LRT.lt primena, kad KT aiškinasi, ar valstybės institucijos kompensuodamos už žemę, kurios dabartinė vertė kartais šimteriopai didesnė už piniginės kompensacijos dydį, nepažeidžia Konstitucijos.