Rado kuo pakeisti stiprų odekoloną

Prie aptriušusių kioskų, prisišliejusių prie prekybos centro Žirmūnuose, žvarbų vakarą būriuojasi trys vidutinio amžiaus vyrai. Vienas iš jų vogčiomis kažko gurkšteli iš nedidelio plastmasinio butelio, tada perduoda kitam. Vyrai atrodo linksmai nusiteikę ir mielai leidžiasi užkalbinami.

„Geriam, kad nebūtų šalta. Orai juk atvėso. Gal ir jūs norit paragauti?“ – pasiūlo kauštelėję vyriškiai ir prapliumpa juoku. Iškalbingiausias iš šios trijulės - 54-erių Pranas nė nebando slėpti, kad geria burnos skalavimo skystį. Paprašyti ir butelį su šviesiai oranžinės spalvos skysčiu parodo. Ant 0,5 litro talpos plastmasinio butelio užrašyta: „BF Light Classic burnos skalavimo skystis, 20% vol“.

Pranu prisistatęs pusamžis vyras neslepia: jie mieliau gurkšnotų stiprų vyną iš parduotuvės, bet kad šis – du tris kartus brangesnis. „O štai šitas butelaitis vos du litus kainuoja“, - priduria jis.

Žinia, Seimas nuo lapkričio 1-osios uždraudė kioskuose prekiauti odekolonais ir burnos skalavimo skysčiais, kuriuose alkoholio koncentracija yra didesnė nei 20 procentų. Dėl to iš kioskų lentynų greitai dingo stiprūs spirituoti skysčiai – kosmetikos, parfumerijos ar buitinės chemijos priemonės, kurios buvo vartojamos kaip alkoholinių gėrimų pakaitalai.

Stiprūs odekolonai ir losjonai iš prekybos kioskuose dingo, bet apsukrūs verslininkai iš karto pasiūlė jiems alternatyvą – tokius pat pigius ir vos kelis litus kainuojančius, bet leistinos 20 proc. ribos neviršijančius kosmetinio spirito produktus. Įsigaliojus įstatymo pataisoms kioskai išsyk atnaujino savo asortimentą.

„Į Seimo priimtas įstatymo pataisas ir pagaliau įteisintus prekybos kosmetiniu spiritu ribojimus gamintojai sureagavo žaibiškai – kioskuose iš karto pasirodė mažesnio stiprumo kosmetinio spirito skysčiai, kurie net ženklinami panašiai kaip alkoholiniai gėrimai – nurodant stiprumą procentais. Tokių produktų dabar – pilnos kioskų lentynos“, - pastebi viešosios įstaigos „Lietuva be šešėlio“ vadovas Kęstutis Kupšys.

Tai jau ne pirmas kartas, kai šio prieštaringai vertinamo verslo atstovai nustebina itin greitu prisitaikymu prie pasikeitusių prekybos sąlygų. Štai prieš keletą metų Valstybinė ne maisto produktų inspekcija aptikusi etikečių ženklinimo pažeidimus nurodė išimti iš prekybos kelių pavadinimų kosmetinius spiritus. Inspekcija tąkart nustatė, kad kosmetinio spirito produktų išvaizda, spalva, pakuotė ir net skysčių kvapas priminė maistui skirtus gėrimus. Tuo tarpu iš Lenkijos kosmetinio spirito produktus importuojanti UAB „Bene Factum“ į tai sureagavo paprastai – tik pakeitė etiketes, kad jos nebeužkliūtų kontrolieriams, ir toliau lyg niekur nieko tiekė prekybos vietoms tokios pat sudėties spiritą.

„Tai, kad rinka labai operatyviai sureaguoja į bet kokius bandymus riboti šį verslą, tik patvirtina, jog kosmetinis spiritas pirkėjų yra naudojamas ne kaip kosmetika, o kaip alkoholis. Tai yra didžiulė problema ir iš to yra uždirbami labai dideli pinigai“, - teigė minėtas Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas inicijavusi Seimo narė Agnė Bilotaitė.

Parlamentarė priminė tyrimų duomenis, kad apie 90 proc. pigių odekolonų, losjonų ar burnos skalavimo skysčių pirkėjų juos vartoja kaip alkoholinių gėrimų pakaitalus, o šių produktų apyvarta lig šiol sudarė apie 7 proc. visos alkoholinių gėrimų rinkos. A.Bilotaitė taip pat priminė, kad kosmetinio spirito gaminiai yra itin kenksmingi sveikatai.

Todėl Seimo narei kelia nuostabą kai kurių politikų bandymai sugrąžinti pigius odekolonus į turgavietes, nes esą priešingu atveju darbo neteks keli šimtai smulkiųjų prekybininkų. Atitinkamos įstatymo pataisos turėtų būti svarstomos Seimo pavasario sesijoje. „Tai vertinu vienareikšmiškai – kaip mėginimą ginti interesus tų, kurie uždirba pinigus nuodydami žmones“, - kalbėjo A.Bilotaitė.

VšĮ „Lietuva be šešėlio“ vadovas K.Kupšys taip pat ragina nenutraukti kovos už sveikesnę visuomenę: „Akivaizdu, kad kosmetinio spirito gaminiai vartojami ne pagal paskirtį, todėl reikia ir toliau diegti priemones, kad sveikatai kenksmingi produktai netaptų viliotiniu vartotojams, o ypač – jaunimui“, - pridūrė kovą su šešėliu šalyje skatinančios pilietinės iniciatyvos atstovas K.Kupšys.

Tuo tarpu Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas dr. Robertas Badaras mažiau nei prieš pusmetį mėgino atkreipti politikų ir visuomenės dėmesį, kad medikai kone kasdien susiduria su pacientais, kurie į gydymo įstaigas patenka dėl svaiginimosi kosmetiniu spiritu – stipriu alkoholiu, kuris lapkričio 1-osios buvo legaliai prieinamas ištisą parą visiems pirkėjams, net ir nepilnamečiams. Toksikologas tuomet pabrėžė, kad lietuviai pigaus odekolono suvartoja tiek, kad gali pamanyti, jog jie skutasi keliasdešimt kartų daugiau negu vakariečiai.

Pagal spirituotų kosmetinių skysčių vartojimo vietoje alkoholinių gėrimų mastą Lietuva lig šiol rikiavosi šalia tokių šalių, kaip Rusija, tuo tarpu ne tik Vakaruose, bet ir kaimyninėse Latvijoje bei Estijoje ši problema jau beveik neegzistuoja.