Tiek darbo biržos atstovai, tiek darbdaviai vis dažniau pripažįsta, jog kai kuriuos asmenis įdarbinti - lyg Sizifo akmenį į kalną užridenti. Jie mieliau renkasi pašalpas, o prisiduria užsiimdami įvairiais nelegaliais versliukais. Kam gi vargti, jei pinigų sumos susidaro bemaž vienodos, o dar ir laisvo laiko lieka?
"Visi aplink dejuoja, kad neįmanoma susirasti darbo, o tuo tarpu darbdaviai dažnai vargsta ieškodami padoraus darbuotojo, - pasakojo vienos uostamiesčio parduotuvės vadovė Daiva, nepanorusi skelbti savo pavardės. - Stengiamės ieškoti iškabindami bei publikuodami skelbimus, nes jeigu kreipiamės į darbo biržą, tuojau pat užplūsta eilės veltėdžių, kartais net maldaujančių uždėti antspaudą, kad jų į darbą priimti nesutinkame dėl vienokių ar kitokių priežasčių. Kartais vos ašaros nepradeda byrėti, kai reikia surasti darbuotoją, bet į vietą prašosi tik piliečiai mėlynomis nosimis, o iš pažiūros padorūs žmonės darbo be jokių skrupulų atsisako."
PASITEISINIMAI. Darbo biržos koridorius kelis mėnesius ar net metus trinantys ir darbo vengiantys ilgalaikiai bedarbiai randa įvairiausių pasiteisinimų. Viliaus MAČIULAIČIO nuotr.
Moters teigimu, sunku suvokti, kaip žmogus gali ištisus mėnesius ar net metus nedirbti ir atsisakyti jam siūlomos darbo vietos, nes ši greičiausiai nėra tokia prestižinė, kokios jis tikėjosi.
"Nors pardavėjo ar salės darbuotojo, galų gale, krovėjo darbas nėra kažkoks stebuklingas ar labai gerai apmokamas, tačiau tai vis tiek darbas. Kodėl sveikas darbingo amžiaus žmogus nori būti priklausomas nuo kieno nors kito malonės?" - stebėjosi parduotuvės vadovė.
Anot jos, tokios tendencijos vyrauja ne tik prekybos srityje. Su trumpalaikiais "svečiais", atsiųstais darbo biržos, tenka susidurti įvairių sričių darbdaviams. Norintieji atsisakyti darbo dažnai suranda pačių įvairiausių priežasčių. Dažniausia jų - per žemas atlyginimas. Kiti teisinasi žinių, sveikatos ar kompetencijos stoka.
Randa pasiteisinimų
Lietuvos darbo biržos duomenimis, šių metų sausio 1 dieną šalyje buvo 227,1 tūkst. bedarbių. Klaipėdos mieste - 10 tūkst.
Pasak Lietuvos darbo biržos Komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Mildos Jankauskienės, net 95,9 tūkst. Lietuvos bedarbių yra ilgalaikiai - ieškantys darbo ilgiau nei 12 mėnesių. Klaipėdoje tokių yra 2,3 tūkst.
Anot specialistės, dažniausios ilgalaikio nedarbo priežastys - profesinės kvalifikacijos stoka, nepasirengimas konkuruoti darbo rinkoje, darbo pasiūlos ir paklausos nesuderinamumas.
Darbo biržos specialistai stengiasi kontroliuoti piktybiškai darbo nenorinčius susirasti bedarbius. Bedarbiui be pateisinamų priežasčių atsisakius siūlomo tinkamo darbo, atsisakius arba laiku neatvykus dalyvauti jo individualiame užimtumo veiklos plane numatytose priemonėse darbo paieška (registracija darbo biržoje) nutraukiama.
Klaipėdos teritorinės darbo biržos direktorius Mindaugas Skritulskas patvirtina, jog gana dažnai tenka susidurti su piktybiškai vengiančiais darbo. Pastarieji prisigalvoja įvairiausių priežasčių. Neretai prisidengia įvairiomis ligomis, net gydytojų pažymas atsineša.
"Juos vadiname bedarbiais profesionalais. Jie vengia darbo ir prisigalvoja pačių įvairiausių pasiteisinimų. Dažniausiai tvirtina, kad jiems tiesiog siūlo per mažą atlyginimą. Ir neretai taip šneka asmenys be išsilavinimo ar darbo patirties, - pasakojo M. Skritulskas. - Plačiąja prasme, tai našta ne tik darbo biržai, bet ir visai visuomenei. Be to, tokie bedarbiai kenkia patys sau, nes ilgą laiką nedirbdami praranda savo įgūdžius."
Kita medalio pusė
Klaipėdietė Aušra (pavardė redakcijai žinoma) šeimoje dirba vienintelė. Kartu gyvenantis giminaitis jau kelerius metus nedirba - namuose jam tenka prižiūrėti dvi ligones bei mokyklinio amžiaus vaiką.
"Jeigu jis eitų dirbti, ne tik gautų mažiau pinigų, bet ir neliktų kas prižiūri namiškius. Paradoksas - jam susiradus darbą mūsų šeimą ištiktų katastrofa", - juokingai graudžią gyvenimo situaciją apibūdino Aušra.
Tokių šeimų tikriausiai atsirastų ne viena. Žmogus įstumiamas į tokią situaciją, iš kurios, rodos, nėra išeities. Atlyginimai dažnai vos kiek didesni už pašalpas, todėl įsidarbinęs žmogus tik praranda brangų laiką.
M. Skritulsko teigimu, faktas, jog ne vienas ilgalaikis bedarbis gauna pašalpas bei kompensacijas, prilygstančias minimaliam atlyginimui, ir verčia žmones rinktis tokią išeitį.
"Reikia motyvuoti ne pašalpomis, o pagalba ieškantis darbo. Dabar galvojama apie galimybę kurį laiką vis dar mokėti pašalpą jau įsidarbinusiam ilgalaikiam bedarbiui, kad neištiktų finansinis šokas. Dabar be darbo ir vien iš pašalpų gyvena ištisos kartos. Nematydami deramų pavyzdžių vaikai nebeįsivaizduoja kitokio gyvenimo. Tai savotiškas užburtas ratas", - pasakojo M. Skritulskas.
Pasak teritorinės darbo biržos direktoriaus, yra įvairiausių instrumentų, kuriuos galima pasitelkti padedant įsidarbinti ilgalaikiams bedarbiams. Jie dažnai yra papildomai remiami, skiriamos subsidijos jų darbo užmokesčiui, mokesčiams, sudaromos galimybės mokytis, įgyti ar pakeisti kvalifikaciją. Nuo šių metų įsigaliojo ir naujovė - trišalė sutartis, pagal kurią bedarbis gali gauti kuponą ir pats pasirinkti mokymo įstaigą.
Tiesa, anot direktoriaus, yra ir dar viena itin opi problema - asocialūs bedarbiai. Juos į darbo biržą dažnai atitempia socialiniai darbuotojai, tačiau, M. Skritulsko nuomone, tokiems asmenims apskritai turėtų būti atskiras registras, mat jie neturi ne tik darbo, bet ir socialinių įgūdžių, todėl juos pirmiausia reikia grąžinti į gyvenimą, o ne į darbą.
Sunkumai ieškantiems
Nemažai bedarbių skundžiasi, jog rasti darbą trukdo ir nepatogi darbo biržos tvarka. Esą nuolat vis iš naujo reikia pildyti tuos pačius dokumentus. Be to, dažnas yra nuolat nusiunčiamas ten, kur darbuotojo jau seniai niekas nebeieško, o gal iš vis ir neieškojo. O važiuoti kartais tenka ir kiek tolėliau nuo miesto, todėl net ir už keliones susidaro nemenkas mokestis.
"Paprastai mūsų specialistai seka spaudą, ieško skelbimų, juos registruoja bei papildomai pasitikslina. Taip pat kreipiasi ir patys darbdaviai. Žinoma, kartais nutinka įvairiausių situacijų. Būna, kad darbdaviai, ypač pavasarį, nurodo didesnį skaičių darbuotojų nei iš tikro jiems tuo metu reikia. Taip jie siekia apsidrausti, kad, pavyzdžiui, vasarą, kai reikės daugiau darbuotojų, jų atsiras. Todėl kartais ir nutinka taip, kad priima tiek, kiek iš tikro reikėjo, ir vietos nebelieka", - pasakojo M. Skritulskas.
Taip pat bedarbiai dažnai skundžiasi, jog kad ir kokį išsilavinimą, patirtį, kvalifikaciją turėtum, turi dalyvauti užsiėmimuose su visiškai skirtingų lygių bedarbiais. Nuo šių metų, M. Skritulsko teigimu, įvedamas bedarbių profiliavimas pagal tam tikras kategorijas - labiau pasirengusius įsilieti į darbo rinką, mažiau, nepasirengusius ir panašiai.
Vis dėlto, kad ir kokių priemonių būtų imamasi, Klaipėdos teritorinės darbo biržos direktorius pabrėžia nuo seno gerai žinomą tiesą: "Pirmiausia žmogus turi stengtis padėti pats sau."
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą