Problema - ne automobiliai, o sunkusis transportas

Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas mano, kad miestui kur kas didesnė problema yra sunkusis transportas, vežantis grūdus į AB Klaipėdos jūrų krovinių kompaniją (KLASCO), nei kad automobilių srautas, kurį AB "Smiltynės perkėla" kelia per Kuršių marias.

"Turiu pasakyti, kad tranzitinis transportas į Kuršių neriją miestui jokių problemų nesudaro. Vienas dalykas, jis važiuoja ne tik Baltijos prospektu, bet ir iš pietų, iš šiaurės, iš rytų - iš visų pusių. Dėl jo didelių kamščių miesto gatvėse nesusidaro. Ir tos dvi trys dienos per metus, kai savaitgaliais susidaro eilės į naujosios perkėlos keltus, tikrai nėra didžiausia miesto problema", - sakė A. Šulcas.

Žadėjo situaciją gerinti

Vicemero teigimu, pernai rudenį prie uosto vartų, S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje, stovėjo sunkvežimių su grūdais eilė, nusidriekusi iki Herkaus Manto gatvės viaduko ir net toliau, pažeidžiant visas Kelių eismo taisykles. Ir tai truko apie du mėnesius.

"Tarsi Kėdainiuose prie cukraus fabriko stovėtų sunkvežimiai su runkeliais. Miestui tai kėlė nerimą. Mes kalbėjomės su KLASCO generaliniu direktoriumi Audriumi Pauža. Po pirmų įspėjimų situacija šiek tiek pagerėjo. Kelias dienas eilė būdavo mažesnė, paskui vėl padidėdavo.

Tikimės, kad šiemet rudenį to nebus. Yra galimybė sunkvežimius prilaikyti kokioje nors aikštelėje už miesto ir įleisti po vieną du. Jeigu KLASCO to nesutvarkys, tai į miesto gatves ir vėl nebus galima įvažiuoti. Uostininkai sako, kad daugiausia krovinių į uostą vežama geležinkeliu, bet realus vaizdas yra kitoks. Sunkusis transportas miesto gatvėse tikrai nedžiugina ir jos neturi virsti sunkvežimių parku", - kalbėjo vicemeras.

Anot A. Šulco, tai vienas neigiamas epizodas, kai uosto veikla trukdo miestui. Tačiau, anot jo, kur kas didesnė blogybė yra tai, kad kovą turėtų pradėti veikti naujas keleivių ir krovinių terminalas, o nuolatinio išvažiuojamojo kelio iš jo nėra, nerekonstruota Baltijos prospekto ir Minijos gatvės sankryža.

"Tai - prasto planavimo reikalai", - mano vicemeras.

Grūdus perpylė į sunkvežimius

A. Paužos teigimu, anksčiau visi grūdai į uostą būdavo atvežami geležinkeliu, o pastaruoju metu - autotransportu. Taip atsitiko todėl, kad žmonės taupo. Anot jo, grūdininkai, susidūrę su aukštais tiek geležinkelio, tiek geležinkelio vagonų nuomos tarifais, pasielgė labai paprastai - supylė grūdus į autotransporto priemones.

"Transporto kamščiai susidaro kiekvienais metais tik tam tikru laikotarpiu, kai nuimamas pirmas grūdų derlius. Jų buvo ir bus. Tas laikotarpis gali skirtis dviem savaitėmis. Jie būna arba liepos paskutinę, arba rugpjūčio antrą savaitę. Taip yra todėl, kad visi vienu metu nori išvežti krovinį", - aiškino bendrovės vadovas.

Kai krovinys atvežamas į KLASCO, jis sukraunamas į sandėlį, o iš jo - tiesiai į laivą. Bendrovė planuoja pagreitinti krovinio priėmimą, naudotis tam tikromis technologijomis.

"Įsigijome įrangą, kuri paspartina šį procesą. Vienu metu priimame ir geležinkelio vagonus, ir autotransportą. Kai buvo susidariusios eilės, į KLASCO buvo atplaukę du laivai, bet eilės truko tik parą, o paskui išnyko. Kai mes pasikalbėjome su grūdininkais, niekas eilių nebematė, nes jie vežė grūdus naktį. Buvo netgi nustatytos valandos, kada turi važiuoti mašinos. Bet pasitaikydavo, kad per visą naktį atvažiuodavo 6, o visos kitos mašinos - iš ryto", - kalbėjo A. Pauža.

Dėl sunkiasvorio transporto kamščių KLASCO vadovas didelės problemos neįžvelgia, nes mano, kad pagrindinis krovinys vis tiek bus vežamas geležinkeliu.