Įgyvendinant geležinkelių infrastruktūros reformą pagal Europos Sąjungos (ES) direktyvos 6 straipsnį, nėra būtina skaidyti "Lietuvos geležinkelių" į atskiras įmones, kadangi Lietuvai naudingiausia yra laikytis integruoto geležinkelių valdymo modelio, teigia prezidentės patarėjas ekonominiais ir socialiniais klausimais Nerijus Udrėnas. Vyriausybė po pasitarimo buvo linkusi iš dalies pritarti siūlymui atskirti geležinkelių infrastruktūrą ir perduoti ją valdyti antrinei "Lietuvos geležinkelių" įmonei, o ne steigti atskirą įmonę, kaip buvo siūloma anksčiau.
Antradienį "Žinių radijui" šalies vadovės patarėjas tikino, jog pagal ES direktyvą su geležinkelių įmonės teikiamomis transporto paslaugomis susijusios veiklos turi būti atskirtos ir pelno bei nuostolių ataskaitos skelbiamos atskirai, tačiau tai nereiškia, jog derėtų skaidyti "Lietuvos geležinkelius" į atskiras įmones.
"Lietuvos geležinkelių" privatizuoti nenumatoma. Prezidentės pozicija yra aiški, kad tai visos Lietuvos žmonių turtas. (...). Atsižvelgiant į kitų šalių karčią patirtį, kai nauda buvo privatizuota vikrių vertelgų ar verslininkų, o kaštai ir sąnaudos užkeltos ant visų mokesčių mokėtojų pečių, buvo daugiau išlaidų negu naudos", - teigė N. Udrėnas.
Pasak prezidentės patarėjo, šalies geležinkelio rinkos ypatumai rodo, jog dauguma krovinių yra nukreipti į trečiąsias pasaulio šalis, taigi įgyvendinus lėšų atskyrimą, sukūrus reguliuotoją, kuris užtikrintų sąžiningą ir skaidrią prieigą prie mūsų infrastruktūros, būtų sukurtos pakankamai geros, atitinkančios ES direktyvos nuostatas sąlygos konkurencijoje ir vežimo sektoriuje.
Po Vyriausybės pasitarimo susisiekimo ministras Eligijus Masiulis aiškino, jog Lietuvos ES direktyvos reikalavimų nevykdo nuo 2004-ųjų, o neįgyvendinus geležinkelio reformų grėstų prarasti ES lėšas geležinkelių projektams.
Ministras mano, kad toks siūlymas, priešingai nei ankstesnis siūlymas - steigti ne "Lietuvos geležinkelių" antrinę, o visai atskirą valstybės įmonę - sulauks palaikymo Seime.
"Mes siūlome integruotą geležinkelių valdymą. Tai reikštų, kad yra įkuriama atskira geležinkelių antrinė įmonė, kuriai būtų perduota valdyti patikėjimo teise infrastruktūra. Tiek, kiek jos būtų išimta iš "Lietuvos geležinkelių", būtų sumažintas "Lietuvos geležinkelių" įstatinis kapitalas", - tada teigė E. Masiulis, primena ELTA.
Pagal įstatymo projektą, siūloma Lietuvos geležinkelių inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos perduoti infrastruktūros įkainių nustatymo ir pajėgumų paskirstymo funkcijas, o Konkurencijos tarybai siūloma perduoti rinkos priežiūros funkcijas. Vyriausybėje dar svarstoma, ar ne geriau būtų rinkos priežiūrą pavesti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai.
Pagal ES direktyvas numatyta, kad, norint sumažinti infrastruktūros mokesčius, valstybė irgi turėtų prisidėti prie infrastruktūros išlaikymo sudarant konkrečias sutartis su ją valdančia įmone.
Tikimasi, kad atskyrus infrastruktūrą "Lietuvos geležinkeliai" suneš daugiau dividendų į biudžetą, o iš to bus skiriama lėšų infrastruktūros įmonei.

Rašyti komentarą