Prezidentės veto papiktino vežėjus

"Manau, kad ir prezidentė, vetavusi įstatymo pataisą, ir finansų ministrė, gindama didesnį PVM, nenutuokia, apie ką kalbama. Juk didesnis PVM didina ir pačios valstybės skolą", - vakar kalbėjo Jelizaveta Daugininkienė, UAB Klaipėdos autobusų parko vadovė.

"Gaila, kad taip nutiko. Tikrai bilietus būtume atpiginę tiek, kiek būtų sumažintas PVM. Tai ne mūsų, o valstybės nustatomi mokesčiai. Jiems mažėjant atitinkamai būtų mažėjusi ir kaina. Deja, prezidentė laikosi kitokio požiūrio", - apgailestavo Linas Skardžiukas, keleivių vežimo bendrovės "Kautra" vadovas.

Papiktino premjerą

Antradienį Seimas pritarė PVM įstatymo pataisai, pagal kurią PVM viešojo transporto bilietams būtų mažėjęs nuo dabar galiojančio 21 proc. iki 9 proc.

Premjeras Andrius Kubilius po tokio Seimo valdančiosios daugumos, kurią sudaro jo vadovaujamos Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariai, akibrokšto pagrasino siūlysiąs prezidentei vetuoti šias pataisas, nes kitų metų biudžetas dėl to neteks 100 mln. litų.

O jau kitą dieną prezidentė Dalia Grybauskaitė, paklaususi A. Kubiliaus raginimo, grąžino Seimui PVM įstatymo pataisas svarstyti pakartotinai. Šalies vadovė nepritaria PVM tarifo visuomeninio transporto bilietams.

"Priimdamas PVM įstatymo pataisas, Seimas paskutiniu momentu pasidavė priešrinkiminiam finansiniam populizmui ir viename įstatyme supainiojo skirtingos svarbos dalykus", - teisinosi prezidentė.

Skubotas pasiūlymas taikyti PVM lengvatą transporto bilietams valstybės biudžetui kainuotų beveik 70 milijonų litų, tačiau garantijų, kad keleiviams bilietai atpigs, nėra. Tyrimais įrodyta, kad PVM lengvata naudinga gamintojui arba paslaugos teikėjui, o ne vartotojui.

IŠKART. Linas Skardžiukas įrodinėjo, kad bilietų kainos būtų mažėjusios tą pačią minutę, kai tik įsigaliotų mažesnis PVM.
Aliaus KOROLIOVO (ELTA) nuotr.

Nebūtų pigę?

Tą patį kartojo ir Finansų ministrė Ingrida Šimonytė, kuri taip pat suabejojo, ar sumažinus PVM mažėtų ir bilietų kainos.

"PVM lengvatos viešajam transportui gynėjai nuolat pabrėžė šių paslaugų teikėjų nuostolingumą. Taigi piginti nuostolingą paslaugą ir dar labiau didinti nuostolius būtų pateisinama tik politiniu ciklu. Vadinasi, valstybės biudžeto praradimai įvedus lengvatą taps visų mokesčių mokėtojų parama transporto paslaugų teikėjams, nors už jų rezultatus pirmiausia atsakinga vietos valdžia. Nuostolingos šios paslaugos buvo ir tada, kai joms buvo taikomas 5 proc. PVM, o nuostolių paslaptis veikiausiai yra "politinė kainodara", - įrodinėjo ministrė.

Tačiau vežėjai tikino, kad įsigaliojus lengvatai bilietų kainas tikrai būtų mažinę.

L. Skardžiukas svarstė, kad bilietai kelionėms autobusu būtų pigusios 10 proc.

"Bilietų kainas būtume sumažinę tą pačią minutę, kai būtų ėmęs galioti mažesnis PVM. Mažesnės bilietų kainos itin aktualios rajoniniais ir priemiesčių maršrutais važiuojantiems keleiviams. Jų tikrai būtų daugėję. Nes mažesnė kaina būtų skatinusi vartojimą. Tad politikų aritmetiniai skaičiavimai, kad biudžetas netektų milijonų, nėra tikslūs. Juk atsigavus verslui ir pačiai valstybei mažėtų kompensavimo našta", - svarstė L. Skardžiukas. 

Nauda verslui - blogis?

Panašius argumentus dėstė ir J. Daugininkienė. "Sumažėjus PVM būtume tikrai atsikvėpę ir tarpmiestinių maršrutų bilietų kainas tikrai būtume mažinę. Tačiau dabar nebeverta apie tai net kalbėti", - piktinosi Klaipėdos autobusų parko vadovė.

Ją labai užgavo I. Šimonytės žodžiai, kad dėl mažesnio PVM naudą gautų tik verslas.

"O ar tai blogai? Juk verslas išlaiko tuos pačius politikus. Be to, sumažėjus PVM tai pačiai valstybei, kuri yra vienas mūsų užsakovų, reikėtų mažiau mokėti kompensacijų už tolimąjį susisiekimą. Dabar liekas viskas kaip buvę", - nusivylimo neslėpė J. Daugininkienė.