Prekybos ministras A.Sinevičius: Skandalas - kodėl tik brangūs konsultantai viską žino

Lietuvos ekonomikos, o ypač energetikos projektų vairininkai nė žingsnio nežengia be tarptautinių konsultantų pagalbos. Žinia, šie nepigūs, tačiau visuomenei ir net jos išrinktiems atstovams informacija apie konsultantų paslaugų kainas ir ypač apie jų efektyvumą yra tabu. Iš kur mums žinoti, kad milijoninės vertės ekspertų patarimai naudingi Lietuvai, o ne jų atstovaujamiems tarptautiniams konsorciumams?

Ilgametis Lietuvos pramonės ir prekybos vadovas, pirmosios Vyriausybės prekybos ministras Albertas SINEVIČIUS interviu „Respublikai“ sako, kad didžiausias šiandienos blogis yra siaurais politiniais interesais grindžiamas ekonomikos valdymas.

- Kas mums atsitiko? Pagal išsimokslinimą kone visą Europą lenkiame, o kai tik pradedame kokį projektą, be svetimų konsultantų - nė žingsnio?

- Lietuvos ekonomiką dabar valdo ne profesionalai, o politikai. Sumąstytas toks valdymo būdas - politinė valia. Ateina naujas ministras, specialistus išvaiko, susodina partijos bičiulius, kurie nieko neišmano. Staiga atsiranda problemos su elektra, su kuru. O kas pas mus yra energetikos patriarchai? Ogi Rokas Žilinskas ir Arvydas Sekmokas! Ūkio ministerijoje algas gauna dešimtys juristų, kitų specialistų, o vis tiek reikia samdyti kažkokį suomį Deterį, kad paaiškintų, kaip reikia valstybės įmones valdyti. Ką tie užsienio ekspertai gali žinoti apie Lietuvą, apie jos ūkio reikalus? Jie galvoja, kad pas mus karvės su šešiomis kojomis!

O Lietuvoje tiek protingų vyrų - ir akademikas Jurgis Vilemas, profesorius Jonas Grigas - visas Energetikos institutas dirba. Tai institutams valdžia visaip grasina ir neduoda pinigų.

- Gal savi ekspertai sako visai ne tai, ko reikia valdžiai, kuri turi didelių planų skubiai „įsisavinti“ mokesčių mokėtojų ar europinius pinigus?

- Be jokios abejonės. Saviems ekspertams į kraują įaugę, kad reikia sakyti taip, kaip yra. Nemanau, kad mano bičiulis Leonas Ašmantas ar prof. J.Grigas priimtų tokį pasakymą „politinė valia“. Kvailystė. Jie laikysis to, kaip jų galvos mąsto, ką jie gali paremti savo mokslu.

Pavyzdžiui, Ignalinos atominės uždarymui mes dar anais laikais buvome pradėję kaupti pinigus nuo 1 kilovatvalandės. Galvojome, skaičiavome, kaip viską padaryti ir pagal TATENA liniją, ir kad Lietuva nenukentėtų.

- Kodėl tada tarptautinių ekspertų nesamdėte?

- O ar Lietuva samdė ekspertus, kai mums reikėjo rusą išvaryti? O 1918 m. Lietuvai reikėjo konsultantų? Ar kvietėme ką? Atvažiavo Jonas Basanavičius iš Bulgarijos, Petras Klimas, Vileišiai, medikai, inžinieriai suvažiavo iš Rusijos ir kūrė nepriklausomą valstybę.

- O iš kur šiandien valdžia semia tas aukso vertės ekspertų armijas? Kam jie atstovauja? Ar jų patarimai, kurių turinys nuo visuomenės slepiamas, Lietuvos nedaro žaisliuku kažkieno dideliuose žaidimuose?

- Toks pavojus yra. Ar neužteko Mažeikių pavyzdžio, kai Vincas Babilius, tuometis ministras, vis kartojo: neprileisim Ivano prie vamzdžio. O kas išėjo - suplojome amerikonui Bumgarneriui didžiulius pinigus, o gamykla vis tiek atsidūrė pas Chodorkovskį. Mafija yra mafija...

- Panašiai ir dabar mums aiškina: jeigu tų ar anų ekspertų nesamdysime, tai ir investuotojai su mumis nedirbs.

- Nesąmonė. Kapitalizmas yra geras tuo, kad verslininkui tik parodyk pinigus ir jis dirbs. Tam yra derybos. O pas mus - tik keliaklupsčiavimas tai vieniems, tai kitiems. Čia, manau, veikia pačių valdininkų interesai, jų susitarimai. Per savo gyvenimą tūkstančius tokių vadinamųjų ketinimų protokolų esu pasirašęs. Vieni vystėsi toliau, kiti mirė, nes keitėsi aplinka, radosi naujos technologijos ir t.t. Matai, kad neaktualu, ir pamiršti tą projektą. O dabar - sudaro ketinimų protokolą, ir tai jau tampa galimybe leisti pinigus. O kam jie išleisti, kokia ta nauda - paslaptis. Pabandysi kelią užkirsti, tai sako: vėlu, jau kažkas pasirašyta.

Šiandien man baisu, kai A.Sekmokas džiaugiasi, kad seną reaktorių, kurio patiems japonams nebereikia, mes vešimės statyti Lietuvoje. Ir dar už 300 milijonų kelius ardysime, kad jį atsivežtume. Ir dar valstybės skolą padidinsime, kad ir anūkams tos naštos užtektų. O kiek pinigų bus paleista vėjais, jeigu tos elektrinės visai nestatysime?

- Seimo nariai skundžiasi, kad ir jiems tos naujos elektrinės statybos detalės neatskleidžiamos. Bet jie galėtų pasiūlyti įstatymą, kad informacija apie sandorius valstybės vardu, jeigu tai nėra karinė paslaptis, būtų aiškiai išdėstoma visuomenei, už kurios pinigus visa tai daroma?

- Juokaujate? Nė viena partija už tai nebalsuotų. Joms viešumo reikia tik tiek, kiek gali jį naudoti savo reikalams. Juk partijos tapo uždarų akcinių bendrovių konsorciumais, susibūrusiais vienu tikslu - perskirstyti valstybės pinigus, kad kuo daugiau tektų saviškiams. Tuomet visi sėdi gerose vietose su gerais atlyginimais, ir joks prokuroras neprikibs. Ką jau ką, o naudotis didžiausiu socializmo iškovojimu - kolektyvine atsakomybe - visi partijų veikėjai yra išmokę.