Prekybininkai teigia, jog dalis maisto produktų dar gali brangti

"Dalis produktų kainų jau pasiekė aukštumas, pavyzdžiui, kruopų. Gali būti, kad iš šitų aukštumų jos mažės. Dėl dalies produktų turime pranešimus apie augimą, derėsimės, kad tas augimas būtų kiek įmanoma mažesnis. Kainos yra dinamiškos, jos visada keičiasi. Gali būti, kad dalis produktų brangs, dalis pigs", - po susitikimo su šalies vadove sakė UAB "Maxima LT" generalinis direktorius Gintaras Jasinskas.

"Maxima LT" vadovas neatmetė, kad gali brangti bulvės, nes jų šiuo metu dėl išaugusio eksporto į Rusiją trūksta.

"Žinome visi apie situaciją dėl derliaus ar nederliaus. Ir šiuo metu daržovių asociacija džiaugiasi padidėjusiu eksportu į Rusiją. Nors Rusija muitų nesumažino, tačiau eksportas išaugo 60 proc. Labai sėkmingai parduodamos į Rusiją bulvės. Bulvių šiandien trūksta. Dėl rinkos sąlygų jos gali brangti. Bandysime daryti, kad nebrangtų", - sakė G. Jasinskas.

"Maxima LT" generalinis direktorius teigė, kad girdėti ir apie sulčių koncentratų brangimą. "Bet neaišku, kaip bus po pusės metų", - sakė G. Jasinskas.

"Maximos", kaip ir kitų pas Prezidentę apsilankiusių prekybos centrų - "Norfos", IKI, "Rimi" vadovai aiškino, kad kainos auga dėl objektyvių priežasčių.

"Kainų pakeitimus mes gavome iš tiekėjų. Šiandien mes turime iš pieno ir duonos gaminių 18 pranešimų apie kainų didėjimą. Kainos lentynose dar nepasikeitė, tačiau jau perkame brangiau", - sakė G. Jasinskas.

UAB "Norfos mažmena" valdybos pirmininkas Dainius Dundulis aiškino, kad, pavyzdžiui, superkamo bazinio pieno kaina išaugo nuo 50 iki 90 centų. "Pas mus į gamyklą kooperatyvai pristatydavo pieną po 50 centų, paskutinė pirkimo kaina yra apie 90 centų. Tai yra bazinio pieno kaina be pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Tikroji pieno kaina yra 1,05 lito plius PVM", - aiškino D. Dundulis.

"Maxima LT" vadovas aiškino, kad dalies kainų, pavyzdžiui, kavos, augimą lemia situacija pasaulinėje rinkoje.

Visų keturių didžiųjų prekybos centrų vadovai neigė galimus neteisėtus susitarimus ir vienas kitam antrindami aiškino antkainių neužsikėlę.

"Per paskutinį laikotarpį mūsų tinklo dalis sumažėjo. Mūsų antkainiai nedidėjo. (...) Kai kuriems produktams mes taikome minusinius antkainius", - sakė bendrovės "Rimi Lietuva" vadovo pareigas laikinai einantis Skirmantas Baublys.

"Mūsų dalis kainoje per dvejų metų laikotarpį yra nepadidėjusi", - teigė "Maxima LT" vadovas.

Visai kitokią situaciją liudijančią informaciją Prezidentei jau anksčiau yra pateikęs Konkurencijos tarybos vadovas Jonas Rasimas. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto analizės duomenimis, nuo 2008 m. paskutiniojo ketvirčio 2,5 proc. riebumo geriamojo pieno pelno marža šoktelėjo nuo 17-18 iki 31 proc. šių metų birželį. "Tilsit" tipo sūrio antkainis padidėjo nuo 14 iki 31 proc., kvietinių miltų - nuo 23 iki 43 proc.

Prekybos centrų vadovai neigia ir Lietuvoje esant per mažą konkurenciją. "Austrijoje ir Šveicarijoje du pagrindiniai centrai turi tokią pat rinkos koncentraciją kaip Lietuvoje keturi tinklai. Vokietijoje situacija panaši kaip Lietuvoje. Mes Lietuvoje turime ir penktą rinkos dalyvį, tai - turgus, kuris užima 20-30 proc. rinkos dalį", - sakė prekybos centrus IKI valdančios bendrovės "Palink" generalinis direktorius Marcelis Haraštis (Marcel Haraszti).

Iš visų prekybos tinklų nuostolingai pernai dirbo tik "Rimi". "Buvo dvidešimt keli milijonai nuostolio", - sakė S. Baublys. "Maximos" praėjusių metų grynasis pelnas siekė 157,6 mln. litų ir sudarė yra 2,8 proc. nuo apyvartos, "Norfos mažmenos" pelnas siekė 2,8 mln. litų, tai sudarė 0,15 proc. nuo apyvartos.

Prekybos centrų IKI vadovas tikslios sumos neįvardino, tepasakė, kad uždirbta mažiau nei prieš tai buvusiais metais.

Su prekybininkais susitikusi prezidentė atkreipė dėmesį, kad sunkmečio naštą turėtų dalintis visi, ir paragino verslą būti socialiai atsakingą, jautrų ir atsižvelgti į tą situaciją, kuri, kylant kainoms, pasak D. Grybauskaitės, kelia ir socialinę, ir politinę įtampą. Valstybės vadovė paragino ieškoti galimybių, kaip būtų galima prekybos centrų viduje subalansuoti kainas, kad būtiniausi maisto produktai nebrangtų taip drastiškai.

"Nežiūrint to, kokios būtų priežastys - objektyvios ar ne, - tačiau palyginus, pavyzdžiui, šių metų rugsėjį ar spalį su atitinkamais praėjusių metų mėnesiais, matyti nemenkas 30-40 proc. svarbiausių maisto produktų kainų kilimas, ir tai kelia susirūpinimą", - valstybės vadovės poziciją perdavė prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys.

Prekybos centrų vadovai prezidentei įvardino jų matomus netobulumus įstatymuose. Ji pažadėjo diskutuoti apie tai, kaip būtų galima padėtį keisti, kad galiausiai vartotojams būtų geriau.