Prekybininkai kratosi nuolaidų reglamentavimo

Dažnas pirkėjas, grįžęs namo iš parduotuvės ir kraustydamas pirkinių maišelį pamato, jog nusipirko gausybę nereikalingų dalykų vien dėl to, jog jiems akcijos metu buvo taikomos nuolaidos. Negana to, neretai pasirodo, kad tos nuolaidos dar buvo ir apgaulingos - prieš tai prekė kainavo ne ką daugiau ar jos kaina prieš pat akciją buvo dirbtinai sukelta. Prieš šešerius metus Seime buvo pasiūlytos Vartotojų teisių gynimo įstatymo pataisos, galėjusios sureguliuoti tokius nesąžiningus mechanizmus, tačiau joms buvo pasipriešinta. Prekybininkai tikina, jog ir šiuo metu tokie apribojimai būtų netikslingi.

Klaipėdietė Erika pasakojo "nusvilusi" apsipirkdama internetu. Viename iš šiuo metu itin madingo grupinio apsipirkimo tinklalapių moteris įsigijo dantų baliklį.

"Akcija buvo tikrai patraukli. Skelbta, jog baliklis tik šios akcijos metu vietoj 100 litų kainuos vos 13. Apsikvailinau per visą pilvą. Įsigijusi ir atsispausdinusi kuponą atėjau į baliklio pardavimo vietą ir pamačiau, jog ant jo užklijuota kaina ir yra 13 litų, o ne 100. Matyt, taip norėta privilioti klientų", - piktinosi uostamiesčio gyventoja.

Kita klaipėdietė Neringa taip pat buvo nustebinta, jos manymu, akivaizdaus pirkėjų mulkinimo.

"Su giminaite prekybos centre nutarėme pasidairyti papuošalų. Beveik visos juvelyrinių dirbinių parduotuvėlės didžiulėmis spalvingomis raidėmis skelbė apie neįtikėtinas akcijas. Pavyzdžiui, sidabrui neva taikytos nuolaidos net iki 70-80 proc., tačiau pamačius kainas net žagtelėjau. Žinant, kokios šiuo metu yra šio metalo kainos, tai, ką siūlo prekybininkai, yra grynas pasityčiojimas iš žmonių. Baisiausia, kad, pavyzdžiui, vyrai, kurie nelabai nusimano papuošaluose, pirkdami savo moterims papuošalus nė nenumano, jog įsigydami sidabrinį žiedelį už tūkstantį litų visai nesutaupo antra tiek", - sakė moteris.

Dažnai maisto prekių akcijomis besinaudojanti klaipėdietė Daiva pastebėjo ir dar vieną prekybininkų triuką. Jos teigimu, ne visada skubama nukabinti skambius šūkius "Akcija!" ir pakeisti prekės kainą į tikrąją.

"Esu ne kartą pakliuvusi į tokią situaciją. Ateini į parduotuvę, pamatai prekę, kuriai taikoma nuolaida, nusprendi nusipirkti, tačiau kasoje įmušama kaina, buvusi iki akcijos. Pradėjus ginčytis paaiškėja, esą akcija baigėsi vakar, o kainas lentynoje pakeisti nespėta ar užmiršta", - pasakojo viename didžiausių prekybos tinklų perkanti klaipėdietė.

Nemažai pasipiktinusių kalbų pasklido ir po tradicinės dukart metuose viename didžiausių prekybos centrų organizuojamos didžiųjų nuolaidų dienos "Jamam". Pirkėjai pastebėjo, jog kai kurios prekės kainavo tiek pat, kiek ir prieš keletą savaičių, tačiau buvo nurodyta, jog tai - kaina su nuolaida.

Pasiūlymą pakartotų

Prieš šešerius metus Seimo Narys Eligijus Masiulis siekdamas, kad vartotojai gautų teisingą informaciją apie įsigyjamą prekę ar paslaugą, įregistravo Vartotojų teisių gynimo įstatymo pataisas. Pataisas teikti paskatino viešai aptariami atvejai, kai siekdami pritraukti klientą prekių bei paslaugų pardavėjai skelbia tikrovės neatitinkančią informaciją, kad prekė parduodama su nuolaida, nors iš tiesų kaina nesumažinama.

Pagal siūlomas pataisas, nurodant, jog esama prekės kaina yra mažesnė nei buvusi iki tol, kartu su ja turėtų būti nurodytas ir laikotarpis, kuriuo prekė buvo parduodama brangiau. Taip tikėtasi pažaboti fiktyvias nuolaidas skelbiančius nesąžiningus prekybininkus. Šios pataisos Seimo narių palaikymo nesulaukė, be to, patys prekybininkai taip pat pasisakė prieš minėtus pokyčius - neva taip būtų apsunkintas jų darbas.

"Tąsyk pataisoms nebuvo pritarta, valdančioji dauguma pasiūlymą atmetė. Dabar reikėtų susipažinti su šiuo metu galiojančiais teisės aktais, išsiaiškinti, kas yra pasikeitę šioje srityje, bet aš visada buvau už tai, kad vartotojams informacijos būtų suteikta kiek įmanoma daugiau, todėl tas klausimas vis dar yra aktualus. Būčiau nieko prieš šį pasiūlymą pakartoti, nes manau, kad tam tikras manipuliavimas su nuolaidomis ir akcijomis tebėra, ir tai yra vartotojų teisių pažeidimas", - "Vakarų ekspresui" pasakojo E. Masiulis.

Pasak jo, minėtos pataisos nebūtų susijusios su didelėmis papildomomis sąnaudomis. Seimo nario manymu, jokių naujų kontroliuojančių institucijų įstatymo pataisoms įgyvendinti steigti nereikėtų, nes jų šiandien ir taip netrūksta. E. Masiulio teigimu, šiuo atveju papildomą funkciją galėtų prisiimti tos institucijos, kurios jau dabar dirba su prekybos centrais.

Prekybininkai sąžiningi?

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdančiojo direktoriaus Lauryno Vilimo manymu, noras sukontroliuoti prekybininkų vykdomas akcijas yra netikslingas.

"Šis pokytis neįgyvendintų įvardijamo siekio. Politikai labai atitolsta nuo verslo ir nesupranta daugelio dalykų, pavyzdžiui, kainodaros. Kainos keičiasi dėl įvairių priežasčių - išsipardavimo, skatinimo, susitarimo su tiekėjais ir gamintojais ir pan. Prekybos centrai paprastai turi nuo 5 iki 15 tūkst. skirtingų prekių, kurioms taikomi skirtingi kainodaros principai. Taikyti šioms prekėms vieną bendrą taisyklę būtų netikslinga, todėl valstybinis reguliavimas padarytų daugiau žalos negu naudos", - sakė L. Vilimas.

Jo teigimu, pirkėjų apgaudinėjimo akcijų metu problema išpučiama dirbtinai. L . Vilimas užtikrino, jog šiuo metu prekybininkai negali sau leisti tokiomis smulkmeniškomis priemonėmis apgaudinėti savo vartotoją, rizikuodami jį supykdyti ir nusiųsti pas konkurentą, mat įvairiuose prekybos segmentuose vyksta intensyvi konkurencija.

"Šiuo momentu vartotojas yra visagalis. Prekybininkai neriasi iš kailio bandydami kuo geriau patenkinti jo lūkesčius. Didžiausia vertybė šiuo metu yra lojalus pirkėjas ir kiekvienas nori užsitikrinti tokį kontingentą. Save gerbiantis prekybininkas nesąžiningų priemonių netaiko", - sakė prekybos įmonių asociacijos vadovas.

Jo manymu, viešumoje nuskambantys atvejai tėra vienetiniai ir dažniausiai kyla ne dėl piktybiško noro apgauti, o dėl paprastų žmogiškų klaidų - klaidingo atspausdinimo, apsiskaičiavimo, užmaršumo keičiant etiketes bei kainas ir pan. Sąmoninga apgaulė, L. Vilimo manymu, užima visiškai mažą dalį viešumoje eskaluojamų atvejų, todėl iš to daryti taisyklės ir visus prekybininkas vadinti nesąžiningais nereikėtų.

Situacija pasikeitė

L. Vilimo teigimu, jau dabar egzistuoja visos priemonės, leidžiančios klientui apskųsti galimai nesąžiningus prekeivius, mat egzistuoja įstatymai bei kontroliuojančios institucijos, kurių pagalba nesąžiningi prekybininkai ne tik išaiškinami, bet ir nubaudžiami.

"Prieš šešerius metus, kuomet siūlymas nurodant, jog esama prekės kaina yra mažesnė nei buvusi iki tol, kartu su ja nurodyti ir laikotarpį, kuriuo prekė buvo parduodama brangiau, buvo inicijuotas, situacija buvo visai kitokia.

Nereikia pamiršti, kad 2009 m. prasidėjo krizė, vartojimas vis krenta, žmonių skaičius mažėja, namų ūkių biudžetas ženkliai neauga, o prekybininkų skaičius didėja, tuo pačiu ir konkurencija. Pati rinka labai aiškiai sutvarko tokius santykius. Pirkėjas, galėdamas išsirinkti iš daugybės pasiūlymų, tikrai išsirinks tokį, kur jis bus užtikrintas sąžiningumu ir geru kainos bei kokybės santykiu. Pas tokį verslininką jis grįš ir tai yra didžiausias visų prekybininkų tikslas", - teigė L. Vilimas.

Garbės kodeksas neprigijo

E. Masiulis prisiminė, jog prieš tuos pačius šešerius metus Lietuvos prekybos įmonių asociacija šnekėjo, kad bus sudarytas visuotinis garbės kodeksas, kuriame būtų nustatyti visi principai, kaip pagarbiai elgtis su vartotoju.

"Nežinau, ar toks kodeksas yra, o jei ir yra, neaišku, ar visi prekybininkai juo vadovaujasi. Kalbant apie privalomą reikalavimą, tai tikrai nebūtų didelės papildomos naštos. Manau, kai kurie prekybos centrai galėtų ir be įstatymo pradėti tokius dalykus daryti, jeigu jie iš tiesų gerbia vartotoją" - sakė E. Masiulis.

L. Vilimo žiniomis, garbės kodeksas buvo atsiradęs, tačiau niekada negyvavo efektingai, mat buvo parengtas vadovaujantis iš piršto laužtais principais.

"Įrašius jame nerealius dalykus nebuvo galimybės jo laikytis, o negalima laikytis tik pusės. Dėl to gana greitai kodekso egzistavimas buvo nustumtas į šalį", - sakė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius.

Jei nemanipuliuoja, tai kodėl bijo?

Alvita ARMANAVIČIENĖ, Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė

Aš labai gerai prisimenu Eligijaus Masiulio pasiūlymą, kuris kažkodėl buvo užmirštas. Vartotojams jis visada bus aktualus. Kodėl nenorima reglamentuoti? Nes nenorima apriboti verslininkų interesų.

Akcijų sąlygos turėtų būti aptartos mažmeninės prekybos taisyklėse ar net atskiru teisės aktu. Deja, šiuos dalykus kuruoja Ūkio ministerija, o ji atstovauja tik verslininkų interesams. Pastaruoju metu tai tampa isterija. Kiekvienoje reklamoje tiesiog šaukiama apie nuolaidas ir akcijas.

O prekybininkai pajuto, kad žmonės yra tarsi pamišę, todėl daro psichologinį spaudimą. Skatina negalvoti - "jamam", "nešam" ir t. t., lyg viskas būtų nemokamai. Vartotojui atrodo, kad jis sutaupė, o iš tikrųjų prisiperka nereikalingų dalykų ir pinigus išleidžia neapgalvotai. Prekybininkai niekada nedaro nieko veltui. Tai - ne akcija, tai - sumažinta kaina, kuria siekiama apsivalyti.

Galų gale mūsų žmonės ima pavyzdį iš Amerikos, kur ypač prieš Kalėdas prasideda nuolaidų psichozė, tačiau Lietuva - tai ne Amerika. Čia nėra tokių didelių nuolaidų, išlenda ir įvairios manipuliacijos. Kodėl prekybininkai bijo reglamentuoti visus šiuos dalykus, jei teigia, kad manipuliacijų nėra?

Valstybinės institucijos, kurios turi ginti vartotojų interesus, sako, kad vartotojas pats turi sekti ir žiūrėti, bet kam tada tos institucijos reikalingos? Be to, jei jos ir norėtų nubausti prekybininkus, daugeliu atvejų net nėra tai apibrėžiančių teisinių aktų. Būtent todėl bent jau kažkokio šios srities reglamentavimo reikėtų.