Pratina atsisakyti grynųjų pinigų

Praėjusią savaitę Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų surengtame susitikime SEB banko prezidento patarėjas G. Nausėda taip pat kalbėjo apie Lietuvos ekonomiką ir jos padėtį kitų šalių kontekste.

Auklėja klientus

Visai neseniai SEB bankas pranešė, kad nuo šių metų kovo 13 d. didins kai kuriuos savo paslaugų įkainius. Pinigų pervedimas visomis valiutomis banke didės nuo 3 iki 5 eurų. O štai nerezidentams atsidaryti sąskaitą kainuos nebe 100, o 200 Eur.

Į sąskaitą įnešti grynųjų pinigų iki šiol kainavo 0,15 proc. nuo sumos ir 1,5 Eur. Po pusantro mėnesio tokia operacija kainuos 0,3 proc. ir 5 Eur. Brangs ir noras banko skyriuje sudaryti lizingo sutartį. Dabar tokia paslauga kainuoja mažiausiai 150 Eur, o nuo kovo 13 d. teks mokėti mažiausiai 250 Eur.

[CITATA]

"Luminor" banke pervedimai grynaisiais pinigais brango nuo 2,5 iki 3 Eur. Tiek pat brango ir pervedimai kita valiuta. Ne Europos Sąjungos rezidentams sąskaitą atsidaryti kainuoja nebe 50, o 100 Eur. Ir tai tik keletas pavyzdžių.

Pasak G. Nausėdos, bankai yra atsidūrę spąstuose, nes iš kažko reikia uždirbti pinigus.

"Lengva pasismaugti su įkainiais, bet tai ne finansinis tikslas daugiau uždirbti. Taip auklėjama visuomenė, kad nedarytų atvirų nesąmonių. Dalis žmonių niekaip negali atsisakyti grynųjų pinigų paslaugos. Atrodo, kad be jų tarsi ryšys su gyvenimu baigiasi. Dėl to įjungti paskatų mechanizmus yra gerai. Grynųjų naudojimas turėtų būti brangus ne tik laiko, bet ir finansine prasme", - teigė žinomas ekonomistas.

Jis gerų naujienų nežadėjo norintiems taupyti, kadangi artimiausiu metu palūkanos veikiausiai nedidės.

"Ekonomikos augimas euro zonoje gali spartėti. Tačiau palūkanų kainos išliks istoriškai žemos visus šiuos metus. Palūkanos gali kilti antroje metų pusėje, bet tas kilimas nebus spartus", - teigė G. Nausėda.

Krizės nebus?

Pastaruoju metu visuomenėje vis dažniausiai pasigirsta kalbų, jog per artimiausius keletą metų Lietuvą gali ištikti krizė. Visgi žinomas ekonomistas suskubo visus nuraminti.

"Reikia žiūrėti į ekonominius indikatorius, kurie gali byloti apie krizę finansų, bitkoinų ar kitoje rinkoje. Bet tokių požymių nematau. Viskas priklausys nuo geopolitikos. Jeigu prasidėtų karas, visi ekonominiai samprotavimai sugriūtų ir turėtų baisią įtaką pasauliniams procesams", - samprotavo finansininkas.

Jo teigimu, finansinių sunkumų galėtų kilti tuo atveju, jeigu rinkoje itin sustiprėtų doleris. Į tai jautriausiai reguoja spaudimą patirianti Pietryčių Azija, kuri priklausoma nuo paskolų. Kai tik doleris sustiprėja, jis kerta per skolos aptarnavimo kaštus. Azija įvardijama kaip jautrus regionas, iš kurio kyla finansinės krizės.

G. Nausėda atkreipė dėmesį į vis labiau lėtėjančią Lietuvos vidaus rinką. Jis įžvelgia tam tikrų rizikų.

"Apyvartos augimo jau beveik nebėra maisto sektoriuje. Ne maisto sektoriuje augimas dar vis yra. Bet jau matoma, kad reaguojama į kylančias kainas - nuperkama mažiau arba žmonės renkasi pigesnę prekę. Atlyginimai augs tiek, kad vidutiniškai lenks kainų augimą. Nuotaika dėl to prastėti neturėtų, bet tai vyskta žingsnis po žingsnio su socialine atskirtimi - atlyginimai auga nevienodai, kitiems išvis neauga", - sakė ekonomistas.

Neseniai premjeras Saulius Skvernelis pareiškė, kad Lietuva turi užmegzti ryšius su Rusija, esą taip būtų galima pasekti kaimyninių valstybių pavyzdžiu ir aktyviai darbuotis ekonominiais klausimais.

Tačiau G. Nausėda laikosi kiek kitokios nuomonės. Statistika remdamasis ekonomistas ragina gerinti santykius su kaimynais lenkais.

"Statistika nepatvirtino jo žodžių, nes eksporto augimas į Rusiją yra sparčiausias šiuo metu. Kurį laiką pirmavo Nyderlandai. Visos kitos valstybės pagal šį rodiklį atsilieka nuo Rusijos. Duokime verslininkams dirbti ir per daug nepolitikuokime, ir viskas bus gerai. Reikėtų susirūpinti eksportu į Lenkiją, nes jis labai mažas", - statistikos duomenis komentavo ekonomistas.

Jis pastabų turėjo ir Lietuvos konkurencijos tarybai, kuri, finansininko manymu, dirba neefektyviai.

"Pas mus nėra pakankamos konkurencijos prekybos ir kituose sektoriuose. Skamba baisiai. Galima žiūrėti PVM ir akcizus, galima filosofuoti apie dideles rinkas ir makroekonomiką... Konkurencijos taryba dirba silpnai. Iš jos negirdėjau jokios skambios bylos. Sakoma, kad geriausias teisėjas tas, kurio nemato", - pridėjo G. Nausėda.