Prasta metų pradžia savivaldai

Prognozuota, kad šiemet savivaldybės iš viso surinks 1,252 mlrd. eurų pajamų. Per pirmus du mėnesius jos surinko 173,887 mln. eurų, arba 13,9 proc. metinio visų savivaldybių biudžeto. Skaičiuojant grynai aritmetiškai, norint surinkti tiek, kiek planuota, per pirmus du mėnesius reikėjo surinkti 16,67 proc. Tai pasisekė tik Neringai (17,5 proc.) bei Elektrėnams (16,7 proc.). Alytaus rajonas neperlipo nė 10 proc. ribos, kai kurios savivaldybės perlipo tik kiek per 10 proc.

Tiesa, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė „Vakaro žinioms“ tvirtino, kad tai dar nereiškia, jog metų pabaigoje savivaldybių biudžetuose žiojės skylės.

„Pirmus metų mėnesius visada surenkama daug mažiau nei vėlesniais mėnesiais. Tokia tendencija pastebima metų metus. Pagrindinės savivaldybių biudžetų pajamos - gyventojų pajamų mokestis. Atrodytų, kad jis visais mėnesiais turi būti surenkamas vienodai. Tačiau paskutiniais mėnesiais būna išmokų, premijų, todėl ir mokesčio sumokama daugiau. Be to, metų pradžioje yra mažai sezoninių darbų. O kodėl savivaldybėms skiriasi skirtingai - yra įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, Neringa surinko labai daug, nes daug kas joje yra prisiregistravę, nors realiai dirba kitose savivaldybėse. Kita vertus, nuo šių metų Neringa prisijungė prie Vilniaus, Kauno bei Klaipėdos ir tapo savivaldybe donore, iš kurios dalis surinkto gyventojų pajamų mokesčio atiduodama kitoms savivaldybėms“, - akcentavo R.Žakaitienė.

Pasak jos, savivaldybės, tvirtindamos savus biudžetus, vadovaujasi Finansų ministerijos sudarytomis pajamų prognozėmis. Tačiau jei mano, kad surinks daugiau, gali šių skaičių nepaisyti. Tačiau jei pasitvirtina Finansų ministerijos prognozės ir optimistiškai nusiteikusi savivaldybė metų pabaigoje susiduria su problemomis, negautos pajamos iš valstybės biudžeto jai nekompensuojamos.

„Štai pernai trys savivaldybės nesurinko tiek, kiek planavo Finansų ministerija, - Mažeikių ir Skuodo rajonų bei Visagino, todėl Vyriausybė joms kompensuos iš valstybės biudžeto. tam dabar pritarė Vyriausybė. Bet kompensuojama irgi ne visada. Krizės metu buvo daug savivaldybių su minusiniu biudžetu, tačiau valstybės biudžeto galimybės kompensuoti buvo ribotos“, - sakė R.Žakaitienė.

Nesėkmingiausiai pernai biudžetą rinkusiai Skuodo rajono savivaldybei Vyriausybė kompensuos 150 tūkst. eurų. Anot savivaldybės mero Petro Pušinsko, minusas biudžete atsirado daugiausiai dėl lenkų kompanijos „Orlen Lietuva“ kaltės.

„Orlen Lietuva“ mūsų neįspėjusi susimažino turto vertę ir už einantį į Būtingę naftotiekį moka mažiau turto mokesčio. Todėl plano neįvykdėme. To pasekmė - kai kuriose savivaldybės įstaigose metų pabaigoje žmonėms buvo sumokėtos ne visos algos“, - sakė P.Pušinskas.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“