Prasidėjęs šildymo sezonas gali nustebinti ne tik didelėmis sąskaitomis

Draudimo bendrovė BTA jau antrą savaitę sulaukia nemažai gyventojų pranešimų dėl patirtų nuostolių, kurie įvyksta matuojant šildymo sistemos slėgį prieš įjungiant šildymą daugiabučiuose ar po vasaros jungiant šildymo katilus individualiuose namuose. Praėjusią savaitę dėl padarytos žalos turtui trūkus vamzdžiui ir dėl to įvykus vandens išsiliejimui bute ar name į bendrovę kreipėsi 12 proc. daugiau gyventojų nei kitais metų mėnesiais.

„Pradedant šildymo sezoną dėl vandens išsiliejimo trūkus vamzdynams dažniausiai nukenčia daugiabučių namų gyventojai, tačiau panašūs nemalonumai neaplenkia ir individualių namų savininkų. Nors pastarieji dar tik ketina ar pradeda šildytis būstus, todėl ir didesnės bėdos dar nepasimatė - sugedusį katilą ar užsikišusį kaminą dažnas aptinka tik prireikus jį naudoti. Tai neretai sukelia neplanuotas išlaidas arba netgi tampa nelaimingo atsitikimo priežastimi. Ką jau kalbėti apie vasarnamius ar sodų namelius, kuriuose įsikuria benamiai ir, kuriems tikrai nerūpi laikinos prieglobsčio vietos saugumas.”, - sako BTA Turto draudimo vyriausia specialistė Dalia Strazdienė.

Draudimo bendrovė BTA praneša, kad per devynis šių metų mėnesius vidutinė išmoka buto nuostoliams atlyginti siekė nuo 1500 iki 1700 litų ir tai dažniausiai būdavo skirta vandentiekio avarijos padariniams likviduoti bei vagysčių patirtiems nuostoliams kompensuoti. Tuo tarpu individualiuose gyvenamuosiuose namuose per tą patį laikotarpį BTA išmokėta vidutinė draudimo išmoka sudarė 6000 litų ir dažniausiai buvo skirta nuostolių atlyginimui dėl ugnies, gamtinių jėgų (liūties, audros ir kt.), vagystės ar vandentiekio avarijos padarytai žalai atlyginti.

„Nors Lietuvoje būsto draudimas nėra privalomas, tačiau akivaizdu, kad gyventojai skaudžias pamokas po truputį išmoksta. Pastebime tendenciją, kad vis daugiau žmonių drausdami savo turtą, renkasi platesnes rizikas – ne vien klasikines, bazines apsaugas, saugančias nuo tradicinių nelaimių - ugnies, gamtinių jėgų, vagių ar vandentiekio avarijų. Žmonės nori būti finansiškai saugūs, todėl draudžiasi ir nuo smulkesnių, bet taip pat nemalonių įvykių, kuriuos neretai sunku numatyti: apiplėšimas gatvėje, dviračio vagystė, sugedusio šildymo katilo remonto išlaidos, elektros įtampos svyravimai ar stiklo sudužimas.”, - vardina D.Strazdienė.

BTA specialistės teigimu, šiemet sutarčių, kuomet pasirenkama platesnė draudimo apsauga padaugėjo daugiau kaip du kartus. Be to, šiemet, priešingai nei pernai, žmonės, turintys gan paprastus, vidutinės klasės butus ar namus, draudžiasi ir pačia plačiausia draudimo apsauga, kuri atlygina net ir ypač smulkią žalą turtui. Šiemet sutarčių, kai pasirinkta turto draudimo apsauga nuo visų rizikų sudaro 5 proc. visų sudarytų sutarčių, tuo tarpu palyginus su praeitais metais – tokių sutarčių tebuvo vos 1,5 proc..