Praraja tarp regionų vis gilesnė

Daugiau kaip 20 proc. nedarbas, kas trečias gyventojas prisiskolinęs ir neišgalintis grąžinti skolų, daugiau kaip 700 litų mažesnis atlyginimas, menkesnė senatvės pensija ir jokio ekonomikos atsigavimo - taip gyvena kaimiškų skurdžių savivaldybių gyventojai. Praraja tarp skurstančių regionų ir klestinčių didmiesčių tik gilėja.

Pernai didžiausią vidutinį atlyginimą - 1931 litą į rankas - gavo vilniečiai. Šalčininkų gyventojai ekonomikos atsigavimo nepajuto, šiame krašte vidutinis atlyginimas tesiekė 1200 litų.

Pagal pajamas didmiesčiai toli pralenkė provinciją. Kol politikai ir verslininkai džiūgavo, kad šalies ekonomika atsigauna, 15 savivaldybių vidutiniai atlyginimai pernai vis dar ritosi žemyn. Liūdniausi pokyčiai Ignalinos ir Pagėgių savivaldybėse, kur vidutiniai uždarbiai pernai smuko apie 5 proc.

Nors didžiųjų miestų, kur gyvena daugiau kvalifikuotų darbuotojų, žmonės uždirbo daugiau, nesugebėjo susidoroti su skolomis. „Swedbank“ duomenimis, šių metų pradžioje nebuvo nė vienos savivaldybės, kurioje vidutinis pradelstas mokėjimas būtų mažesnis nei vidutinis jos gyventojų darbo užmokestis. Didžiausias sumas įsiskolinę kurortų ir didmiesčių gyventojai.

Kalvarijoje prasiskolinęs kas trečias

Giliausiai į skolas įbridę Kalvarijos savivaldybės gyventojai. Padėtis tragiška, čia kas trečio suaugusio žmogaus dėl pradelstų mokėjimų tyko antstoliai. Ir kur netykos, jei kalvarijiečių atlyginimai vieni mažiausių šalyje, o bedarbių per metus padaugėjo net 3 proc.

Kodėl taip skurdžiai gyvena kalvarijiečiai, „Respublika“ klausė Kalvarijos mero Valdo Aleknavičiaus.

„Kodėl kas trečias gyventojas įsiskolinęs, negaliu atsakyti, tai būtų lindimas į žmonių kišenes. Daugiausia skolinasi, ima greituosius kreditus socialinės rizikos šeimos“, - tvirtino meras.

Kalvarijoje verslas sunykęs, pramonės nebėra. Įmonės, kuriose plušėjo šimtai žmonių, jau bankrutavusios. Nebeliko plytinės, „Orijos“ siūlų fabriko, traktorių remonto įmonės. Bankroto byla keliama duoną kepusiai „Kretonai“, todėl dar 120 žmonių liks be darbo. Iš buvusios pramonės liko tik darbuotojams pastatyti daugiabučiai namai.

Kalvarijos savivaldybėje plečiasi tik kaimo turizmo sodybos, tačiau darbo vietų skaičius jose ribotas.

Meras nežino receptų, kaip žmonėms padėti rasti darbo. Savivaldybė yra suformavusi kelis plyno lauko sklypus, bet ar tose plynėse kada kursis investuotojai, neaišku.

Ignalina aklavietėje

Daugiausia darbo ieškančių žmonių yra Ignalinos savivaldybėje. Nedarbas čia rekordinis - net 20,2 proc. Žmonės skursta, neturi pinigų. Net autobusų maršrutai uždaromi.

Nedarbo rodikliai Ignalinoje pašoko dar pernai gruodį, kai pasibaigė darbo biržos programos - naujos bus atnaujintos tik nuo kovo. „Programos turi būti nenutrūkstamos, tuomet išvengtume tokių didelių nedarbo šuolių. Darbo birža žiemą nesiunčia bedarbių atlikti viešųjų darbų, o žmonės galėtų ir žiemą kirsti krūmus, tvarkyti pakeles ir taip užsidirbti“, - teigia Ignalinos meras Bronis Ropė. Jis piktinasi, kad beveik 50 etatų Ignalinoje panaikino centrinė valdžia. 5 etatai sumažinti policijoje, darbo neteko 5 ugniagesiai. Darbuotojų sumažėjo „Sodroje“, mokesčių inspekcijoje, teisme, prokuratūroje. „Pučiasi tik ministerijos, o rajonuose darbuotojų etatai mažinami“, - apgailestauja Ignalinos meras. Rajonas negauna jokios paramos darbo vietoms kurti. Lengvatų, laisvų ekonominių zonų išsireikalauja tik verslas didžiuosiuose miestuose.

Ignaliniečiai galėtų dirbti miškuose ir gaminti biokurą, patiekti į rinką daugiau žemės ūkio produkcijos, jei pieno ir užaugintų galvijų nereikėtų pusvelčiui parduoti, svarsto B.Ropė. Absurdas, kad miškuose pūva didžiausias turtas, o miestuose kūrenamos brangios gamtinės dujos, valstybiniu neūkiškumu piktinasi Ignalinos meras.

Tauragė tvarkosi ūkiškai

Lengviausia mesti akmenį į svetimą daržą, bet ar negalima geriau tvarkytis savajame? Aiškėja, kad savivaldybėse, kur netrūksta stabilumo ir ūkiškumo, žmonės gyvena geriau.

Ne itin patrauklioje vietoje, toli nuo jūros esančios Tauragės savivaldybės neveržia skolų kilpa. Nors savivaldybė yra tarp 18 mažiausiai finansuojamų šalies savivaldybių, meras Pranas Petrošius džiaugiasi, kad pernai savivaldybės biudžetas įvykdytas net 104 proc. Nors vykdoma daug projektų, skolų limitas neišnaudotas, savivaldybė galėtų skolintis dar 15 mln.

Be europinės paramos tauragiškiai per dešimt metų renovavo katilines, šį darbą pradėjo dar 2003 metais, todėl dabar net 80 proc. šilumos gaminama kūrenant biokurą. Šilumos ūkis nepraskolintas, neatiduotas. Visas katilines sujungus į vieną centrinę jų eksploatavimo išlaidos dar labiau atpigo, todėl šiluma Tauragėje yra viena pigiausių šalyje.

Geri pokyčiai ir seniūnijose. Savivaldybė kasmet skiria lėšų kaimo bendruomenėms. Kultūros namai renovuoti, sutvarkytas vandentiekis, kanalizacija, suremontuotos gatvės.

Savivaldybė nešvaisto pinigų sniegui kaimų keliuose valyti. Kur nespėja pačios seniūnijos, talkina ūkininkai su savo technika. Taip perpus pigiau, nei samdyti valytojus iš Tauragės. Savivaldybė pernai dviem seniūnijoms nupirko naujus traktorius su visu reikalingu inventoriumi.

Prognozės liūdnos

Analitikai tvirtina, esą greitai nepavyks sumažinti atskirties tarp regionų. Investuotojai ir ateityje vengs pradėti verslą vietovėse, kur trūksta kvalifikuotos darbo jėgos, todėl nedarbas ir toliau išliks aukštas. Verslas ir toliau koncentruosis didmiesčiuose, kur geresnis susisiekimas ir infrastruktūra, daugiau kvalifikuotų specialistų, didesnis vartojimas.

Dėl ilgo sąstingio, nedarbo daug kaimo žmonių įprato gyventi išlaikomi valstybės, tapo pasyvūs. Menkas atlyginimas neskatina žmonių dirbti, jie bijo prarasti pašalpas, kompensacijas už šildymą, netekti nemokamo maitinimo vaikams ir kitų lengvatų. Atlikti tyrimai rodo, kad kai kuriuose rajonuose pasyvių gyventojų jau daugiau nei 70 proc.