Pramonininkų lūkesčių neatitinka nė viena rinkimų programa

Ekonomikos ekspertų nuomonės dėl tokio pramonininkų triūso skirtingos: vieni jo prasmingumu abejoja, kiti rodoma iniciatyva džiaugiasi, praneša LRT Televizijos naujienų laida „Šiandien“.

Lietuvos mokesčių sistema turi būti stabili ir paprasta, o ekonomikos prioritetas – konkurencingumas. Tai esminiai dalykai, kurių pramonininkai norėtų iš naujos Vyriausybės.

Nors ir nematydami vienos politinės jėgos, kuri galėtų realiai spręsti aktualiausias Lietuvos problemas, pramonininkai būsimai Vyriausybei suformulavo visą paketą siūlymų, į kurių bent dalį, tikisi, bus atsižvelgta.

„Šiandien verslo visuomenė pasisako už stabilumą. Turbūt tai vienas iš svarbiausių mūsų teiginių. Ir kitas dalykas – už mokesčių paprastumą. Tai taip pat labai svarbu, ypatingai smulkiam ir vidutiniam verslui“, – kalbėjo Pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.

Savo siūlymus politikams įtakingiausia verslo organizacija sudėjo į 12 paketų, tarp kurių pirmą kartą išskirtas turizmas ir imigracijos politika. Pramonininkų nuomone, didžiausią grėsmę Lietuvos ekonomikai kelia nereformuojama, gausybę valstybės pinigų suryjanti socialinės apsaugos sistema ir sparčiai mažėjantis šalies gyventojų skaičius – ne vien dėl emigracijos, bet ir mažo gimstamumo.

Verslo atstovai griežtai pasisako prieš progresinius mokesčius, o verslo sąlygas siūlo gerinti mažinant administracinę naštą , tobulinant viešųjų pirkimų sistemą.

Anot R. Dargio, nuo valstybinės strategijos skiriasi ir jų požiūris į energetiką, kurios ateitį pramonininkai sieja ne su atomu, o su atsinaujinančiais energijos šaltiniais.

Ekonomikos ekspertai, nors ir pripažindami organizacijos bei jos siūlymų svorį, nevienodai vertina galimą jų poveikį.

„Būtų labai įdomu pamatyti, ar reikšmingai išsiskyrus pramonininkų ir tam tikrų politinių partijų elgsenai arba pasaulėžiūrai, tos rinkimų programos dar gali būti koreguojamos ar ne. Aš drįsčiau tuo suabejoti. Bet manau, kad pasibaigus rinkimams, vis dėlto bus įsiklausyta ir į sveiko proto balsą, ir į tarptautines aktualijas, į viešųjų finansų būklę ir, manau, kad kai kurios nuostatos vis tik koreguosis ir bus gludinami kampai“, – teigė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

„Ne per daug aš čia dėčiau vilčių. Aš manau, jeigu jau mėgint tartis su politikais, tai reikia tartis ne dėl smulkmeniškų daugybės teiginių ir susitarimų, o susitarti dėl bendrų principų. Vienas toks principas, aš manau, turėtų būti aiškus sutarimas, kas šiuo metu Lietuvai yra prioritetas numeris vienas“, – komentavo Vilniaus universiteto profesorius Rimantas Rudzkis.

Čia ekspertų ir pramonininkų nuomonės sutampa – dabar visiems reikėtų susitelkti į šalies konkurencingumo didinimą. Tai jau nebe ambicijų, o išlikimo klausimas. Pramonininkai tam siūlo skatinti ir visiškai naują kūrybinės industrijos kryptį, kūrybiškumui didinti net pasikviečiant specialistus iš Rytų šalių.