Praėjusiais metais vartotojai skolinosi atsargiau, bet dažniau

2010 m. žmonės skolinosi atsargiau, bendras vartojimo lizingo ir kredito portfelis augo lėčiau nei vartotojų skaičius. Naujai išduotų vartojimo ir lizingo kreditų skaičius augo, tačiau bendra jų suma šiek tiek smuktelėjo dėl sumažėjusių vidutinių vartojimo kredito bei lizingo sumų, rodo metiniai Vartojimo lizingo ir kredito asociacijos (LVLKA) rezultatai.

LVLKA duomenimis, pernai asociacijos vienijamos bendrovės "Credit24", "General Financing" ir "Moment Credit" suteikė daugiau nei 182 tūkst. naujų vartojimo kreditų ir lizingo paskolų t.y., apie 20 proc. daugiau nei 2009 m., kai buvo išduoti beveik 152 tūkst. nauji vartojimo kredito ir lizingo kreditai.

Tačiau bendra suteiktų naujų vartojimo paskolų suma 2010 m. smuktelėjo 3,8 proc. iki  152,73 mln. litų, iš kurių 22,4 mln. sudarė vartojimo lizingas. Vidutinė vartojimo kredito suma praėjusiais metais krito nuo 1013 iki 788 litų, tačiau šiek tiek pakilo vidutinė vartojimo lizingo suma - nuo 1294 iki 1319 litų.

"Praėjusieji metai rinkoje pasižymėjo didesniu vartotojų atsargumu, kurie pradėjo vadovautis patarle – devynis kartus pamatuok, o dešimtą pjauk. Todėl dauguma jų skolinosi tik būdami tikri, kad galės pareigingai mokėti įmokas ir rinkosi mažesnes sumas. Tai rodo, kad šalies vartojimo kredito rinka tampa vis brandesnė ir pajėgesnė užtikrinti atsakingo skolinimo ir skaidrumo principus", - teigia LVLKA direktorius Pranciškus Gerulis.

LVLKA duomenimis, vartotojai aktyviau praėjusiais metais išnaudojo galimybę pasiskolinti iš vartojimo kredito ir lizingo bendrovių kalėdiniu laikotarpiu. Pernai spalio-gruodžio mėnesiais jiems buvo išduota beveik 50 tūkst. vartojimo kredito ir lizingo paskolų, t.y., 19 proc. daugiau nei 2009 m. Tačiau išliko ta pati tendencija, kaip ir per visus metus – vartotojai skolinosi mažesnėmis sumomis, kurios vidutiniškai sudarė 848 litus. Bendra išduotų paskolų suma, lyginant su 2009 m., paaugo apie 10 proc. ir sudarė 42,3 mln. litų.

"Asociacijos narių atsakingo skolinimo politika duoda vaisių. Šiemet net ir kalėdinė karštinė neapsuko vartotojams galvų ir neprivertė skolintis neapgalvotai. Į asociacijos vienijamas vartojimo kredito ir lizingo bendroves besikreipiantys vartotojai paprastai neperžengdavo tūkstančio litų ribos", - pažymėjo P. Gerulis.

Lyginant su 2009 m., praėjusiais metais asociacijos (LVLKA) vienijamų bendrovių išduotų vartojimo kredito ir lizingo portfelis padidėjo apie 4 proc. punkto ir pasiekė 188,7 mln. litų. Iš jų apie 24,7 mln. litų  sudarė vartojimo lizingas.

Daugiau nei trečdaliu (43 proc.) pernai išaugo ir LVLKA vienijamų bendrovių klientų skaičius – nuo 164,7 iki 235,6 tūkst.

"Ir toliau augantis LVLKA klientų skaičius rodo, kad sugriežtintos vartojimo paskolų išdavimo sąlygos ir atsakingas klientų mokumo vertinimas neatbaidė vartotojų – kreditai paklausūs tiek, kiek jie naudingi. Vartotojai nebesiskolina nepamatuotai. Tiek rinkoje galiojančios skolinimo sąlygos, tiek asociacijos narių pastangos padeda užtikrinti, kad vartotojai nepersiskolintų ir nepamatuotas kreditavimas jiems nesudarytų rūpesčių ateityje", - kalbėjo LVLKA vadovas.

LVLKA nariams užtikrinti atsakingą skolinimą padeda kreditų biuras "Creditinfo". Jis teikia informaciją tiek apie klientų pradelstus įsiskolinimus kitiems kreditoriams, tiek apie prisiimtus ir vykdomus įsipareigojimus finansų įstaigoms.

Praėjusiais metais apie trečdalis į vartojimo kreditų bendroves besikreipiančių gyventojų turėjo kreditų biure įregistruotų pradelstų skolų, todėl jiems paskola nebuvo suteikta. Vidutiniškai kas ketvirtas klientas neturėjo didelių pradelstų skolų, tačiau jau buvo gavęs paskolą kitose finansų įstaigose, todėl rizikuodavo viršyti savo finansines galimybes. Mažos trukmės ir sumų paskolų segmente reikšmingų įsipareigojimų kitoms finansų įstaigoms  turėjo kas antras klientas.

Šiemet LVLKA numato ir toliau diegti skaidraus ir atsakingo skolinimo principus rinkoje. Pasak P. Gerulio, šiemet organizuojamas tęstinis bendradarbiavimas su atsakingomis institucijomis, siekiant užtikrinti, kad LVLKA taikomi griežti atsakingo skolinimo standartai taptų ir rinkos standartais. Taip pat šiemet ypatingas dėmesys bus skirtas edukaciniam darbui su vartotojais, siekiant įtvirtinti atsakingo skolinimo principus.