Politikai turi išgirsti verslo balsą

Pokyčiai Lietuvos bei Klaipėdos regiono verslo aplinkoje, pasak Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinio direktoriaus Viktoro Krolio, skatina ne tik apžvelgti nuveiktus darbus, bet ir laiku į juos reaguoti. [CITATA] Tai itin svarbu Prekybos, pramonės ir amatų rūmų darbui: šios verslo savivaldos organizacijos veikla nėra finansuojama nei iš valstybės, nei iš savivaldybių biudžetų, todėl, norėdami išlikti ir būti naudingi, rūmai privalo nuolat keistis ir ieškoti naujų veiklos formų.

Dėmesio centre - įmonių-rūmų narių problemos

Šių metų pradžioje 230 įmonių Klaipėdos ir Tauragės regionuose vienijančios organizacijos vadovo teigimu, rūmų nariams sausį buvo pateikta praėjusių metų veiklos ataskaita. Atsižvelgiant į rūmų narių poreikius, vien 2016 m. Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai surengė 38 didesnius ar mažesnius renginius. Tarp jų mažėjo rengiamų seminarų, daugiau įvyko susitikimų. Praėjusiais metais surengti Klaipėdos verslo susitikimai su ES delegacijos vadovu Rusijos Federacijoje V. Ušacku, Europos Parlamento nare L. Andrikiene, Aplinkos ir Ūkio ministerijų vadovais, Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Tauragės rajonų merais. Rūmai surengė verslo dėmesio sulaukusias dvi konferencijas eksporto skatinimo bei įmonių finansinių dokumentų perkėlimo į elektroninę erdvę temomis.

Praėjusiais metais Klaipėdoje septintą kartą surengtas tradiciniu tapęs tarptautinis renginys "Verslas. Golfas. Džiazas", kurio metu vyksta verslo konferencijos, individualūs verslo susitikimai (B2B) ir golfo turnyras dėl Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų taurės, pritraukė dalyvius iš Kinijos, Belgijos ir Estijos. Rūmai praėjusiais metais surengė dvi tarptautines verslo kontaktų muges, kurių metu įvyko 90 susitikimų. Jų dėka Lietuvoje pradeda veikti Švedijos įmonė, kurianti pažangias apskaitos sistemas.

"Rūmų nariams praėjusiais metais siūlėme susipažinti su pasikeitimais buhalterijoje, taip pat su mūsų krašto verslui itin aktualia muitinės kodeksų pasikeitimo tvarka. Nors Darbo kodekso įsigaliojimą nuspręsta nukelti, pernai turėjome nemažai mokymų ir kvietėme specialistus supažindinti verslininkus su kodekso naujovėmis. Dėmesį skyrėme ir IT dalykams, tad mokymų ir seminarų spektras buvo labai platus", - pripažino V. Krolis.

Rūmų nariai su verslo misijomis lankėsi Kijeve (Ukraina) ir Brėmene (Vokietija).

Norėdami suteikti verslui daugiau naudos, vien praėjusiais metais rūmai parengė 8 paraiškas projektams iš ES programų finansuoti. Vienas iš finansavimą gavusių projektų bus naudingas regiono turizmo įmonėms, norinčioms atlikti savo verslo analizę, sumažinti kaštus pradedant ekoturizmo veiklą, padidinti rinką ir klientų skaičių.

"Šie ES projektai daugiausia susiję su verslo informavimo, inovacijų taikymo ir turizmo temomis. Ypač aktuali pastaroji, mat Klaipėdoje neturime vienos nuomonės apie turistų priėmimą ir užėmimą. Visa turizmo rinka turėtų sinchronizuotis pasitardama ir derindamasi, nes kiekvienas žaisdamas atskirai pralošia ir nepateikia aukšto lygio paslaugos. Nesvarbu, ar tai viešbučiai, ar skrydžiai, ar transportas. Per projektus ir susitikimus siekiame, kad mūsų kurortai ir turizmas kiltų į kitą lygmenį, kad pritrauktume daugiau turistų, o iš to išloštų ne tik Klaipėda, bet ir Neringa su Palanga", - teigia V. Krolis.

Visa tai atlikdami rūmai, anot vadovo, siekia ne tik dirbti verslo ateičiai, bet neužmiršti ir dabarties pasiekimų. Antrą dešimtmetį Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų rengiamo konkurso geriausioms įmonėms eksportuotojoms skatinti eksporto prizas buvo įteiktas UAB "Klasmann Deilmann Šilutė". Šių metų Eksporto prizo konkurso nugalėtojams prizai bus įteikti kovo 30 d.

Regiono patrauklumas: reali situacija neramina

Pasak rūmų generalinio direktoriaus, žvelgiant į verslo aplinką kituose Lietuvos regionuose, verslumo atžvilgiu Klaipėdos regione situacija išlieka ta pati: pagal verslumą ir naujų darbo vietų kūrimą Klaipėdos regionas - trečias po Vilniaus ir Kauno.

"Regiono savivaldybių vadovams, siekiantiems išlaikyti darbo vietų skaičių ir gauti gyventojų pajamų mokestį į savivaldybių biudžetus, galvoti yra apie ką. Laikas susirūpinti ir dėl to, jog Klaipėdoje, kaip regiono centre, 2016 m. pabaigoje gyveno 154 tūkst., o 2017 m. pradžioje liko 151 tūkst. gyventojų", - pažymi V. Krolis.

Tarp ekonominių prognozių - regiono ekonomikos lėtėjimas bei mažesnės BVP dalies sukūrimas. Pasak V. Krolio, tai sąlygoja veikla regiono tradicinėse verslo srityse (apdirbamoji gamyba, transportas, logistika), kurios kuria mažesnę pridėtinę vertę.

Tai sietina ne tik su išorės, bet ir su vidaus emigracija - nemažai iniciatyvių, verslių pajūrio žmonių išsikėlė į Vilnių, nes ten mato daugiau veiklos perspektyvų. Tebevyksta verslo koncentracija, o Klaipėdoje lieka įmonių filialai ar skyriai, kuriems keliama vienintelė užduotis - užtikrinti užsakymų vykdymą bei apyvartą be socialiai atsakingo verslo politikos.

Anot V. Krolio, uostamiestis turėtų siekti išlikti patrauklus ir vietos bei užsienio investuotojams, nes pastaruoju metu rimtų ketinimų Klaipėdoje turinčių verslininkų vizitų pasigendama. Geras naujienas apie naujų investuotojų atėjimą stelbia žinios apie gamybos iškėlimą, apimčių mažinimą, gamybos perorientavimą tik į prekybą ir pan. Kapitalas juda taip pat laisvai kaip ir darbuotojai, todėl Lietuvos įmonės reorganizuojamos jas iškeliant į Estiją, o naują veiklą pradedant Ispanijoje.

Todėl rūmai, siekdami formuoti vietos ir centrinės valdžios požiūrį į verslą kaip pagrindinį darbo vietų kūrėją ir mokesčių mokėtoją, siekdami iš valdžios mokesčių grąžos konkrečia parama pradedančiajam, mažam ir jaunam verslui, jau šių metų sausį surengė susitikimą su Vakarų Lietuvoje išrinktais Seimo nariais. Vyksta susitikimai su ministerijų, savivaldybių vadovais.

Dėl to paties tikslo, kad skirstant ES lėšas, skirtas regionams, būtų išgirstas ir verslo balsas, rūmų generalinis direktorius yra Vyriausybės deleguotasis narys Klaipėdos regiono plėtros taryboje. Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai pritarė verslo iniciatyvai dėl Klaipėdos ekonominės plėtros strategijos kūrimo, tačiau, anot V. Krolio, taip pat svarbu, kad ji būtų įgyvendinta. Tikintis su strategijos įgyvendinimu susijusių pokyčių pradėta dalyvauti ir Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros valdybos darbe.

Europos įmonių tinklas: pradėtas naujas projekto etapas

Praėjusiais metais rūmai baigė vykdyti dvejus metus trukusį Europos įmonių tinklo projekto etapą ir su Europos Komisija tiesiogiai pasirašė naują sutartį dėl ketvirtojo veiklos etapo 2016-2020 m. finansavimo. Europos verslo ir inovacijų tinklas, kurį EK skelbtą konkursą Lietuvoje laimėjo kartu paraišką pateikę Klaipėdos, Kauno, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai bei Lietuvos inovacijų centras, veikia nuo 2008 m. ir padeda mažoms ir vidutinėms įmonėms plėtoti savo veiklą bei rinkas. Pasak V. Krolio, didelis ilgalaikis projektas, kurį EK iš dalies remia tiesiogiai, rodo didelį Europos Komisijos pasitikėjimą Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmais, kuriam įgyti, kitaip nei Lietuvoje, reikia kasdienio bendro, į rezultatą orientuoto darbo.

Per ketverius praėjusio projekto veiklos metus Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai kaip tinklo partneris surengė daugiau kaip 80 renginių Klaipėdos ir Tauragės regionų verslininkams. Renginių metu įvyko daugiau kaip 500 tiesioginių verslininkų kontaktų - pasak rūmų generalinio direktoriaus, tai geras rodiklis, žinant, kad užsienio šalių verslininkų atvykimas dėl regiono pasiekiamumo yra sudėtingas. Nepaisant to, verslas galėjo pasinaudoti ir konkrečiais verslo pasiūlymais: atsižvelgiant į specifiką, įmonėms per ketverius metus buvo paskelbta apie 2,5 tūkst. užsienio įmonių verslo pasiūlymų.

Europos verslo ir inovacijų tinklas - šiuo metu didžiausias paramos smulkiajam ir vidutiniam verslui tinklas pasaulyje. Jame dirba 600 organizacijų, veikiančių Europos Sąjungos šalyse ir už jos ribų: Armėnijoje, Islandijoje, Norvegijoje, Rusijoje, Serbijoje, Šveicarijoje. Tinklas turi savo atstovybes Kinijoje ir Pietų Korėjoje, Viduriniuose Rytuose - Egipte, Izraelyje ir Sirijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje - Čilėje, Meksikoje, JAV. Juolab kad įmonių inovatyvumo ir konkurencingumo didinimas - vienas iš svarbiausių deklaruojamų Lietuvos ekonomikos uždavinių.