Po pirmųjų sąskaitų už šildymą – naujų butų paieškos

„Išgąsdinti kaip ant mielių didėjančių šilumos kainų, žmonės ieško būdų sutaupyti ir žvalgosi naujos statybos būstų. Naujos statybos ekonomiškų namų, turinčių nedidelės kvadratūros butų, Klaipėdoje nėra daug, tad jų paklausa jau gerokai viršija pasiūlą“ , - sakė nekilnojamojo turto valdymo bendrovės „Termionas“ vadovė Indrė Valionienė.

Pasak nekilnojamojo turto ekspertų, susidomėjimas naujos statybos butais įprastai išauga prieš kiekvieną šildymo sezoną. Tačiau šiemet interesantų skaičius, palyginti su praėjusiais metais, yra dvigubai didesnis.

„Kaip ir įprastai, butais naujos statybos namuose daugiausia domisi jaunos šeimos, tačiau pastebimai daugėja ir senjorų, kurie norėtų parduoti didelės kvadratūros butus miesto centre ir žvalgosi kur kas mažesnių būstų. Tarp vyresnio amžiaus žmonių, paklausiausi nedidukai, vos 40 kv. m. butai. Viena moteris, gyvenanti senamiestyje pasiguodė, kad už šildymą ji per mėnesį pakloja po 600 litų, todėl gyvenimas naujame bute jai leis sutaupyti po kelis šimtus litų per mėnesį“ , - pasakojo I. Valionienė.

Palyginus sąskaitas už šildymą senos ir naujos statybos butuose, skirtumai neretai siekia 2 – 4 kartus. Pavyzdžiui, gyventojai už 60 kv. metrų buto ploto šildymą senos statybos nešiltintuose daugiabučiuose vidutiniškai šį šildymo sezoną mokės apie 500 litų per mėnesį. Tuo metu, naujos statybos ar atnaujintuose daugiabučiuose 60 kv. metrų buto apšildymas per mėnesį kainuoja apie 160 litų. Naujus namus statančių statytojų teigimu, pagrindinė priežastis, kodėl šildymas senos statybos namuose toks brangus – itin maža šiluminė varža, kuri yra net 4 kartus mažesnė negu pagal dabartinius statybos standartų reikalavimus pastatytuose naujuose namuose.

„Sovietmečio laikais galiojo visiškai minimalūs reikalavimai stogo ir sienų varžai, todėl logiška, kad tokiuose namuose šiluma tiesiog „išgaruoja“ per nesandarias konstrukcijas. Taip pat neįmanoma lyginti, kokios statybinės medžiagos buvo naudojamos tada ir dabar, nes šiandien statytojai naudojasi visomis pažangiausiomis technologijomis ir medžiagomis. Be to, senieji namai pasenę visomis prasmėmis – nusidėvėjusios ne tik šiluminės, inžinerinės sistemos, bet ir pačios konstrukcijos, todėl nusidėvėjusių namų eksploatacija yra itin brangi. Elementarus pavyzdys – kiek kainuoja išlaikyti seną automobilį ir kiek naują?Taip yra ir su namais“ , - teigė gyvenamuosius namus statančios bendrovės „Aldasta“ vadovas Algis Daugėla.

Nekilnojamojo turto specialistai pastebi, kad šiandien, pirkdami būstą, žmonės yra kur kas reiklesni. Jiems svarbus ne tik susisiekimas, buto kvadratūra, namo techniniai duomenys, bet ir paties namo dydis. Pasak I. Valionienės, itin paklausūs yra nedideli, kompaktiški, nedaug butų turintys namai, tačiau jos teigimu, tokių namų uostamiestyje – vos vienas kitas.

„Suprantama, kad žmonės, investuojantys į naują būstą, ieško komforto ir galimybės turėti kaip galima daugiau privatumo. Iki šiol didžiuosiuose Lietuvos miestuose daugiausia buvo statomi daugiaaukščiai, kelių laiptinių namai ar ištisi naujų gyvenamųjų namų kvartalai, tačiau šiandien pastebima mažų, kompaktiškų namų paklausa. Visi labai laukiame, kada nekilnojamojo turto statytojai atsilieps į pasikeitusius klientų poreikius. Deja, kol kas žmonėms Klaipėdoje galime pasiūlyti vienintelį tokį variantą – šiais metais pabaigtą statyti nedidelį daugiabutį Debreceno g. 20A. , kuriame yra vos keliolika butų. Dauguma jų yra nedideli - nuo 43 iki 74 kv. m.“ , - pasakojo I. Valionienė.

Specialistų duomenimis, 2012 m. III ketvirtį, Klaipėdoje nupirkta 4 kartus daugiau naujos statybos butų negu tuo pačiu laikotarpiu pernai.