Planuojamos permainos audrina darbininkų mintis

"Nenorime grįžti į baudžiavos laikus", "Sotus alkano neužjaučia", "Gėda atimti paskutines garantijas". Tokius plakatus iškėlę AB "Švyturio" profesinės sąjungos atstovai prie Klaipėdoje esančių "Tvarkos ir teisingumo" bei Socialdemokratų partijų būstinių piktinosi artėjančiomis Darbo kodekso permainomis.

Atsakomybė - partijoms

Piketo organizatorius, AB "Švyturio" profesinės sąjungos komiteto pirmininkas Raimondas Tamošauskas aiškino, jog protestuojama prieš politikų valią keisti darbo santykius, kurie esą yra tarsi grąžinimas į 18 amžiaus laikus.

"Norime atkreipti dėmesį į tai, kad ne tik Vyriausybė turėtų prisiimti atsakomybę, bet ir partijos, kurios tą Vyriausybę ir sudaro", - aiškino piketo organizatorius.

Anot R. Tamošausko, galimi įstatymų pakeitimai palies net 90 procentų Lietuvos žmonių. Siekiama, jog būtų atkreiptas dėmesys į Lietuvos žmones, antraip šie pasirinks šalis, kur jų teisės bus gerbiamos.

Profsąjungiečiai aiškina, jog visa Europa yra nuėjusi į socialinių garantijų ir paramos pusę, o tokių įstatymų nėra nė vienoje šalyje.

"Darbo grupė surankiojo atskirus momentus iš visų šalių, kurie yra blogiausi, ir tai bando įdiegti Lietuvoje. Tokia mišrainė neduos nieko gero, nes šalyse, kur įvedami tokie įstatymai, yra suteikiamos ir garantijos", - aiškino R. Tamošauskas, tikinęs, kad jei kaip pavyzdį imti Daniją, ten bedarbio pašalpa netekus darbo mokama net 2 metus.

Esą didžiausią pasipiktinimą sukėlė tai, kad beveik visus Lietuvos žmones liečiantys pakeitimai visiškai nebuvo derinti su šalies gyventojais.

Nors valdančiosios daugumos branduolį šiuo metu sudaro "Tvarkos ir teisingumo", Socialdemokratų ir Darbo partijos, prie pastarosios būstinės piketuotojai nesirinko.

R. Tamošauskas paaiškino, jog tai tik techninis dalykas. Esą jei būtų piketuota prie "darbiečių" būstinės Daržų gatvėje, žmonių nebūtų matęsi. Esą nepatenkintieji planuojamais įstatymais šios politinės jėgos taip pat nepamirš.

Didins konkurencingumą?

Šis piketas - vienas pirmųjų Lietuvoje, kai protestuojama po partijų būstinių langais. Esą jų bus ir daugiau.

Piketai visoje Lietuvoje kyla dėl planuojamų keisti darbo santykius ir socialinę apsaugą reglamentuojančių teisės aktų. Premjeras Algirdas Butkevičius pripažįsta, kad pakeitimai turėtų būti kuo greičiau pateikti Seimui, tad Vyriausybėje naujasis socialinis modelis turėtų būti svarstomas paskutinį kartą birželio 8 dieną.

"Visi šitie įstatymo projektai kuo greičiau pasiektų Seimą (...) Mes nesame nusiteikę, kad tokie projektai būtų svarstomi metus arba dvejus metus. Laikotarpis reikalauja, kad kiekvienoje šalyje konkurencingumas didėtų, žmonių pajamos augtų, pensijos didėtų", - po neeilinio Vyriausybės pasitarimo penktadienį BNS kalbėjo A. Butkevičius.

Jis pripažįsta, jog skubama siekiant didinti valstybės konkurencingumą, darbo užmokesčio ir pensijų dydžius. Pasak ministro pirmininko, pakeitimais siekiama apsaugoti darbuotoją, kad jis atleidimo atveju tikrai gautų išeitinę kompensaciją. Premjero teigimu, dabar galiojantis darbo santykių reglamentavimas darbuotojams yra visiškai neparankus.

"Tokio liberalizmo darbo santykiuose, koks yra dabar (...), kada praėjusiais metais nutraukti darbo santykiai 565 tūkst. darbuotojų, ir iš jų 93 proc. atleistų žmonių nebuvo išmokėtas nė vienas litas, o tie 7 proc., kurie gavo išeitines išmokas, daugiausiai tai buvo žmonės iš valstybinių įmonių", - BNS teigė A. Butkevičius.

Daugiau laisvės darbdaviui

Darbo kodekso pakeitimuose siūlomas lengvesnis ir greitesnis darbuotojų atleidimas bei mažesnės išeitinės išmokos.

Mokamas atostogas siūloma skaičiuoti ne kalendorinėmis, o darbo dienomis. Ne mažiau kaip 20 darbo dienų per metus galėtų atostogauti 5 dienas per savaitę dirbantys žmonės, o 24 - šešias dienas. Pasak projekto autorių, taip siekiama skatinti aktyviau sudaryti kolektyvines sutartis ir jose numatyti palankesnes sąlygas bei lengvatas.

Be to, siūloma išeitinę išmoką suvienodinti visiems darbuotojams ją sumažinti iki 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio, jei žmogus dirbo ilgiau kaip vienerius metus ir jei darbo sutartis nutraukta darbdavio iniciatyva, nesant sutarties šalių valios ar įmonės bankroto atveju. Jei žmogus dirbo trumpiau nei 1 metus, išmoka siektų iki pusės atlyginimo.

Priėmus kodekso pakeitimus, iš esmės būtų palengvintas darbuotojų atleidimas nesant jų kaltės, kadangi dabar darbdaviams tokie atvejai yra sudėtingi, brangūs, procesas trunka ilgai, o atleidimas maskuojamas kitomis priežastimis.

Atleidžiant žmogų, jo įspėjimo terminą siūloma sutrumpinti iki vieno mėnesio, o jeigu jis dirbo trumpiau negu vienerius metus - iki dviejų savaičių. Ilgesnių terminų gali tikėtis žmonės, kuriems liko keleri metai iki pensijos, auginantys mažamečius vaikus bei neįgalieji.

Dauguma naujų Darbo kodekso nuostatų įsigaliotų nuo 2016 metų sausio 1 dienos.