Pirmasis Lietuvoje krematoriumas atsidarys tik kitų metų pradžioje

Dėl sudėtingų statybos ir montavimo darbų pirmasis Lietuvoje krematoriumas atsidarys ne anksčiau kaip kitų metų pradžioje.

Pasak Lietuvos ritualinių paslaugų centro su krematoriumu projektą vykdančios bendrovės "K2 LT" direktoriaus Vytenio Labanausko, įranga yra specifinė, Lietuvoje montuojama pirmą kartą, todėl jau pirminiame etape - derinant statybos ir montavimo darbus - atsirado tam tikrų nenumatytų trukdžių, kurie sutrikdė planuotą darbų grafiką.

"Buvo planuota, kad krematoriumas pradės veikti šių metų pabaigoje, tačiau vien montavimo darbai bei įrangos bandymai truks apie tris mėnesius, tad krematoriumas pradės veikti ne anksčiau kaip kitų metų pradžioje", - sako V. Labanauskas.

Lapkričio pradžioje pirmojo Lietuvoje krematoriumo statybvietę Kėdainių pramoniniame parke pasieks įranga iš Vokietijos: pirmoji kremavimo linija ir valymo įrengimai. Įrangą specialiai Lietuvos krematoriumui pagamino IFZW kompanija, kurios kremavimo paskirties įrenginiai eksploatuojami daugelyje Vakarų Europos šalių.

Pasak jo, ši pirmoji iš planuojamų dviejų kremavimo linijų per metus užtikrins 4000 kremavimų ir tai atitinka šiandieninį Lietuvos poreikį.

Šiuolaikinių technologijų IFZW krematoriumo įranga gerai išvalo dūmus - kenksmingi išmetimai net nesiekia ES direktyvose nustatytų reikalavimų. Kvapai sudega kremavimo proceso metu, esant +850 C temperatūrai.

V. Labanauskas pabrėžia, kad būsimasis ritualinių paslaugų centras neteiks šarvojimo ar laidojimo paslaugų - čia bus atsisveikinimo su velioniu prieš palaikų kremavimą salės, pagalbinės patalpos su šaldymo įranga, tinkamos laikinai laikyti palaikus, administracinės ir pagalbinės patalpos darbuotojams.

"Šiuo metu vyksta būsimo personalo atranka. Atrinkti darbuotojai iš karto vyks į Vokietiją mokymams", - sako V. Labanauskas.

Planuojama investicija į pirmąjį projekto etapą - apie 8,4 mln. litų. Iš viso projektui bus skiriama apie 12,3 mln. litų. Projektas vykdomas akcininkų lėšomis, iš dalies kredituojamas finansinių institucijų, tarp jų - kredito unijos "Vilniaus taupomoji kasa".

Lietuvos ritualinių paslaugų centras su krematoriumu stovės 0,75 ha ploto žemės sklype, esančiame ES lėšomis įrengtame Kėdainių pramoniniame parke. Krematoriumo pastatą projektavo architektas Gintautas Natkevičius. Generalinis projekto rangovas - statybų bendrovė "Vikstata".

Iki šiol lietuviai palaikus kremuoti veža į Rygą arba Lenkiją ir už tai moka po kelis tūkstančius litų.

2008-ųjų lapkritį atlikto visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, krematoriumo statybai Lietuvoje pritaria apie 83 proc. gyventojų.

Palaikų deginimo paprotys įsigalėjo ir iki XIII-XIV a. gyvavo visoje dabartinės Lietuvos teritorijoje. Katalikų Bažnyčia, anksčiau prieštaravusi palaikų kremavimui, dabar sutinka su šiuo alternatyviu laidojimo būdu. Tik, pagal Bažnyčios nuostatas, pelenai neturi būti išbarstyti ant žemės ar vandens paviršiaus, bet laidojami žemėje arba kolumbariumuose.