Pirkimas pirkimui nelygu

Kai nori, Viešųjų pirkimų tarnyba kartais gali sustabdyti viešuosius pirkimus. O ar gali sustabdyti pirkimus matydama, kad kokie globos ar pataisos namai pigiausia kaina perka maisto produktus ir labai brangų džipą? „Čia yra perkančiosios organizacijos apsisprendimas. Jeigu Viešųjų pirkimų tarnyba paklaus, viršys savo įgaliojimus. Tik teisėsauga, žiniasklaida arba politikai gali pasižiūrėti, ar jis ne medžiotojas“, - interviu „Respublikai“ aiškino Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas Žydrūnas Plytnikas.

- Kodėl VPT nieko nedaro, kad pirkimai būtų vykdomi ne pagal mažiausios kainos, o pagal ekonominio naudingumo kriterijų? - „Respublika“ klausė Viešųjų pirkimų tarnybos vadovo Žydrūno Plytniko.

- Ne mums priskirta ta funkcija. Įstatyme nustatyta liberaliai, kad perkančioji organizacija gali rinktis pirkimo būdą pagal savo poreikius. Už tai atsako jos vadovas, kuris priima sprendimus.

- VPT mato dar nebaigtus pirkimus - jeigu kokie nors globos ar pataisos namai pigiausia kaina perka maisto produktus ir džipą, kodėl nesiaiškinate, kam tos įstaigos viršininkui džipas, ar jis į folksvageną netelpa?

- Čia yra perkančiosios organizacijos apsisprendimas. Jeigu VPT paklaus, viršys savo įgaliojimus. Gal tas direktorius miškais važinės. Tik teisėsauga, žiniasklaida arba politikai gali pasižiūrėti, ar jis ne medžiotojas, išsiaiškinti, kokiam būreliui priklauso, kas dar tame būrelyje medžioja...

- Gal aptiktų ir tą, kuris parduoda džipą?

- Be abejo, gali būti ir toks variantas, ir dar įdomiau - ar nepavyks rasti tenai ir kokių politikų uodegų. Bet VPT kištis į perkančiosios organizacijos sprendimus negali. Mes vertiname tik pirkimo procedūrų teisingumą ir teisėtumą. O pirkėjas pats nusistato, ar jis labiau išloš pirkdamas džipą, ar lengvąjį automobilį.

- O valstybė ką išloš? Ar efektyvu pirkti už mažiausią kainą automobilį su 4 l varikliu?

- Vienos institucijos vadovui užtenka automobilio su 1,8 l varikliu, o kitam ir 4 l variklio gali nepakakti. Suprantu, jeigu tai muitinės, pasienio tarnybos - tada reikia džipo, galingo, kad galėtų pažeidėjus pagauti. Bet tikrai ne valstybės institucijos vadovui, kuris dažniausiai yra vežiojamas asfaltu. Tokio automobilio priežiūra brangi, didelės kuro sąnaudos - ir viskas už mokesčių mokėtojų pinigus. Jokio efektyvumo čia nėra - čia greičiau prokuratūros reikalas.

- Prokuratūrai ne vieną lėšų švaistymo atvejį perdavusi ir VPT, ir Valstybės kontrolė. Kiek iš tų atvejų realiai buvo pritaikyta atsakomybė?

- Buvo, kiek pamenu, bet tik smulkioms žuvelėms. Kai tokie dalykai nustatomi, o paskui kol teisėsauga surenka įrodymus, dažniausiai sueina senatis. Kita vertus, kai įsipainioję aukšti pareigūnai, jų niekas nekabina. Daugelis išvedami su antrankiais, o paskui nieko nepavyksta įrodyti arba dingsta noras įrodinėti. „Vilniaus vandenys“, Valdovų rūmai. Rūmų statybose ir mes nustatėme pažeidimų, ir Valstybės kontrolė patvirtino, perdavė prokuratūrai, o prokuroras sako „viskas gerai“ ir ikiteisminį tyrimą nutraukia. Daug atvejų būta, kad prokurorai tyrimo nė nepradėjo, kol nenunešėme tų pačių dokumentų į Seimo Antikorupcijos komisiją ar Audito komitetą.

- Per krizę buvo atsitokėta, kad valdžios institucijos ir kompiuterius kas porą metų keičia. Šiemet daugelis ir vėl ketina jų prisipirkti. Tai gal už mažiausią kainą perkama technika ir naudojama labai trumpai?

- Garantiniai laikotarpiai normalūs, bet įstaigos į tai nežiūri. Jeigu gauna biudžeto asignavimų, tai randa, kur išleisti. Viena ministerija daugiau perka, kita - mažiau. Pavyzdžiui, VPT tuos pačius kompiuterius naudoja jau 7-8 metai, nes negauna pinigų turtui įsigyti.

- Daugiau nei 80 proc. viešųjų pirkimų vyksta elektroninėje erdvėje - kitose ES šalyse jų gerokai mažiau. Ar tai saugu, ar įmonių konfidencialūs duomenys negali nutekėti?

- Neteisėtai prisijungti ir teorinės ir praktinės galimybės yra. Pernai dėl galimų įsilaužimų tarnyba kreipėsi ir į prokuratūrą. Prašėme skirti lėšų įsigyti centrinės viešųjų pirkimų elektroninės sistemos priedėliui, kuris „gaudytų“ neteisėtus prisijungimus - iki šiol pinigų nėra. Įtariame, kad gali būti vidinių įsilaužimų, nes sistemą VPT nusipirko, bet prižiūri ją keturios įmonės. Mes turime tik pradinį įėjimą į sistemą, o lįsti giliau turime gauti jų sutikimą. Tie svetimi administratoriai turi galimybę matyti pirkimus, siūlomas kainas, gali netgi jas pakeisti, o išeidami iš sistemos viską ištrinti ir prisijungimo nė pėdsako neliks.

2011 m., kai VPT dar buvo pavaldi Ūkio ministerijai, buvo numatyta vien informacinių technologijų plėtrai 2012 m. skirti 206 mln. litų ir 1,5 mln. litų šiemet. Bet tapę nepriklausomi realiai gavome 156 tūkst. litų visam turtui įsigyti, kai 250 tūkst. litų reikalingi vien tik neteisėtų prisijungimų „gaudyklei“ įsigyti.

- Galima įtarti, kad VPT nepriklausomumą galima riboti pinigų stygiumi?

- Viskas nuo politinės valios priklauso. Kaip manote, kodėl, kai VPT patikrina vieną ar kitą pirkimą, Seime kyla ažiotažas? Kodėl tarnybą kaip kokią žąsį politikai pešioja, ir jau raginama grąžinti mus Ūkio ministerijai? Jiems gi neparanku, kai nevaldo kontrolės instrumento. Kas iš to, kad formuoja politiką, bet ta kontrolė yra kaip rakštis. Dabar jau neva daugiau liberalumo reikia. Bet mes vadovaujamės įstatymu, jokių interpretacijų negalime daryti. Prašom, politikai, pakeiskite įstatymą, tada vadovausimės pakeistu.

- O patys kodėl įstatymo pataisų nesiūlote, jeigu matote, kad ir korupcijos rizika didžiulė, ir atsakomybės taikyti nėra kam?

- Man sunku patikėti, kad apskritai pavyks pakeisti tą įstatymą, kaip dabar kalbama, nes vos tik pradės, išlįs daugybė interesų. O pasiūlymus mes praeitam Seimui teikėme, bet verčiau būtume neteikę, nes jie po korekcijų pavirsdavo antipasiūlymais - juos perdarydavo kaip kam reikia. Pavyzdžiui, siūlėme uždrausti vidaus sandorius, kai savivaldybės be konkursų perka paslaugas iš savų įmonių. Tai riboja konkurenciją, sudaro sąlygas korupcijai. Bet atėjo Savivaldybių asociacija ir prastūmė į įstatymą savo interesus. Būtų buvę tie sandoriai normaliai sutvarkyti, bet nebuvo politinės valios. Ir vargu ar kada politikai bus vieningi.