Piktinantį mokestį žada atšaukti

Priėmus atitinkamą įstatymą, automatiškai įsigaliotų senoji tvarka. O kitiems metams jau žadama parengti naują, pagal kurią visi gyvenamosios paskirties sklypai būtų apmokestinami vienodai. Komercinės ir žemės ūkio paskirties žadama apmokestinti pagal kitus kriterijus.

Pasak B. Bradausko, toks sprendimas buvo priimtas po pasitarimo su premjeru Algirdu Butkevičiumi.

Didėja kartais

Nuo sausio įsigaliojus Žemės mokesčio įstatymo pataisoms, mokesčio pagrindu tapo ne žemės derlingumas (nominali vertė), kaip iki tol, o rinkos kaina paremta vertė. Be to, savivaldybių taryboms numatyta teisė nustatyti konkretų mokesčio tarifą - nuo 0,01 iki 4 proc. Savivaldybė gali nustatyti skirtingus tarifus, atsižvelgdama ir į žemės paskirtį - ar ji skirta gyvenamajai teritorijai, ar komercinei aplinkai, ar, pavyzdžiui, žemės ūkio produkcijai auginti.

GALIMYBĖ. Kol naujoji tvarka dar neatšaukta, būsimu mokesčiu nepatenkinti žmonės gali teikti pretenzijas Registrų centrui. Tačiau tai kainuos mažiausiai 200 litų. Stasio ŽUMBIO nuotr.

Registrų centrui nustačius 2,2 mln. žemės sklypų mokestines vertes, didžioji dalis jų savininkų grėbėsi už galvų, nes paaiškėjo, kad vertė, nuo kuriuos bus skaičiuojamas mokestis, pakilo kelis kartus, o didžiuosiuose miestuose - iki 10 ar net daugiau kartų.

Štai Klaipėdos rajone, Kunkių kaime, esančio 15 arų gyvenamosios paskirties savininkas Mindaugas išsiaiškino, kad jo sklypas įvertintas jau ne 21 400 litų, kaip anksčiau, o 90 400 litų. Taigi vietoje 14 litų, jam dabar mokestis padidės iki 180 litų.

Pabrango ir žemė sodų bendrijose. Pavyzdžiui, tame pačiame Klaipėdos rajone esančioje sodų bendrijoje "Pakrantė" standartinis 6 arų sklypas 2006-aisiais buvo įvertintas 19 379 litais, o dabar jau 36 500 litų.

O, pavyzdžiui, už Klaipėdoje, Giruliuose, esantį 15 arų sklypą mokestis gali padidėti penkis kartus.

Pasak Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos nario Kęstučio Kristinaičio, pradėjus mokestį skaičiuoti nuo rinkos vertės, o ne nuo žemės derlingumo, mokestinė bazė padidėjo apie 95 proc. sklypų, o šuoliai miestų centruose - net iki 60 kartų.

"Iki tol buvo skaičiuojama dar pagal 1993 metais sukurtą metodiką, kuri rėmėsi žemės derlingumu. Pastarasis neturėjo jokios sąsajos su realybe, bet kitaip ir nebuvo galima, nes tada dar nebuvo jokios rinkos. Tačiau dabartinė tvarka turi labai daug skylių ir neaiškumų, palikta labai daug vietos interpretacijai. Tiems, kurių žemės vertės išaugo dešimtimis kartų, yra numatytas pereinamasis laikotarpis, tačiau net ir tokiu atveju pirmaisiais metais mokesčio padidėjimas bus žymus", - sako K. Kristinaitis.

Registrų centro atstovas spaudai Aidas Petrošius pabrėžia, kad dėl skirtingų metodikų yra sunku vertinti ir lyginti buvusias bei naujas mokestines žemės vertes, tačiau pripažįsta, kad bendra tendencija yra tokia, jog naujosios yra didesnės, bet esą nežymiai, išskyrus atvejus didmiesčiuose.

"Tačiau derlinguose rajonuose nominali žemės ūkio paskirties sklypų vertė gali būti net didesnė nei vidutinė rinkos kaina", - sako A. Petrošius.

Nauda savivaldybėms

Kadangi naujoji tvarka atrišo rankas savivaldybėms nustatyti šio mokesčio tarifus, beveik visos pajūrio savivaldybės yra suplanavusios šiemet jo surinkti daugiau nei pernai.

Štai Klaipėdos savivaldybė, anot jos Finansų ir turto departamento direktorės Aldonos Špučienės, šiemet planuoja gauti 1,24 mln. litų žemės mokesčio - beveik 26 proc. daugiau nei pernai (980 tūkst. litų). Uostamiestyje didžiausias tarifas šiems metams - 4 proc. - numatytas taikyti nenaudojamiems sklypams. Gyvenamosios paskirties žemei jis siekia 0,4 proc.

Kiek kuklesnį šio mokesčio įplaukų augimą suplanavo Kretingos rajono ir Palangos savivaldybės - atitinkamai po 13 ir 6 proc.

Pasak Palangos savivaldybės administracijos direktorės Akvilės Kilijonienės, šiemet suplanuota surinkti 1,8 mln. litų šio mokesčio. Praėjusių metų planas buvo 1,7 mln. litų, bet surinkta 2,2 mln. litų.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos Ekonomikos ir biudžeto skyriaus vedėjas Gvidas Jonauskas informavo, kad šiemet žemės mokesčio numatoma surinkti 50 tūkst. litų daugiau nei pernai, kai planas siekė 750 tūkst. litų.

Tuo metu Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Biudžeto ir ekonomikos skyriaus vedėja Irena Gailiuvienė tvirtino, kad šios savivaldybės planai lyginant su 2012-aisiais nesikeičia - tikimasi surinkti apie milijoną litų.

"Tvirtinant mokesčio tarifus mėginome kompensuoti sklypų verčių padidėjimus, kad mokesčiai išliktų pernykščio lygio, tačiau, aišku, kiekvieno sklypo atskirai nesužiūrėsi", - tvirtino I. Gailiuvienė.

Beje, jau buvo pasigirdę svarstymų, kad naujieji žemės mokesčio tarifai gali būti neteisėti, o gautas sąskaitas savininkai gali ginčyti teisme. Esą Seimas nenumatė išimties teisės savivaldybėms iki įsigaliojant įstatymui nusistatyti naujus tarifus, tad pagal Žemės mokesčio įstatymo juridinę logiką šiemet turėtų galioti senasis tarifas. Tačiau visos 60 savivaldybių, nesulaukusios įstatymo įsigaliojimo, pasitvirtino naujus tarifus.

Galima skųsti

Kol naujoji tvarka dar neatšaukta, būsimu mokesčiu nepatenkinti žmonės gali teikti pretenzijas Registrų centrui. Tai galima padaryti iki balandžio 2 d.

Su nustatytomis mokestinėmis vertėmis nesutinkantys savininkai turi iki nurodyto termino pateikti Registrų centrui savo turto individualaus vertinimo ataskaitą, kurioje apskaičiuota nekilnojamojo daikto rinkos vertė nuo skundžiamos turi skirtis mažiausiai penktadaliu.

Pasak K. Kristinaičio, individualaus vertinimo kaina priklauso nuo sklypo dydžio, vietos, taikomų vertinimo metodų.

"Kartais gali prireikti taikyti ir lyginamąjį, ir liekamosios vertės metodą. Taigi kaina svyruoja nuo 200 iki 15 000 litų. Standartinio, elementaraus sklypelio, pavyzdžiui, sodų bendrijoje, vertinimas dažniausiai atsieina apie 200 litų. Skirtinguose miestuose kainos irgi yra skirtingos. Vienokios jos yra Klaipėdoje, Šiauliuose, kitokios - Vilniuje. Lemia ir konkurencija, bet čia jau būna nežymus svyravimas, keletu dešimčių litų. Tačiau visada reikia gerai pasiskaičiuoti, ar verta ginčyti, kokia bus ekonominė nauda", - sako K. Kristinaitis.

Pasak Registrų centro atstovo A. Petrošiaus, pernai buvo sulaukta beveik 250 individualaus vertinimo ataskaitų, kuriomis siekta pakoreguoti daugiau nei 400 nekilnojamųjų daiktų nustatytas mokestines vertes. Registrų centras tenkino maždaug keturis penktadalius apeliacijų, o vieną penktadalį atmetė.

"Pretenzijos dažniausiai atmetamos tada, kai matoma, jog turto vertintojai manipuliavo duomenimis. Tačiau tai pasitaiko gana retai. Bet kokiu atveju neigiamą Registrų centro sprendimą galima skųsti teismui", - teigė pokalbininkas.

"Bus nauja koncepcija"

Bronius BRADAUSKAS, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas

Ketvirtadienį po pasitarimo su premjeru daviau nurodymą parengti įstatymo projektą, kuriuo būtų stabdoma dabartinė žemės mokesčio tvarka. Toks projektas bus įregistruotas Seime tikriausiai jau penktadienį, vėliausiai - pirmadienį.

Priėmus tokį įstatymą automatiškai vėl įsigaliotų senoji tvarka, o iki metų pabaigos būtų parengta ir priimta nauja šio mokesčio koncepcija. Mano vizija - mokestis už gyvenamosios paskirtie žemę turi būti vienodas. Juk pensija vienoda tiek Vilniuje, tiek Šalčininkuose. Tai kodėl pensininkas, gyvenantis Viliaus Žvėryno rajone, turi mokėti keliolika kartų daugiau nei tokią pačią pensiją gaunantis ir tokį pačio dydžio sklypą kuriame nors rajone turintis žmogus? O už komercinės paskirties žemę mokestį galima skaičiuoti pagal verčių žemėlapius, už žemės paskirties - pagal jos derlingumo balą.

Informacija

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, iš viso šalyje yra per 939 tūkst. žemės mokesčio mokėtojų, tačiau dėl savivaldybių nustatytų lengvatų šį mokestį moka beveik trys ketvirtadaliai gyventojų ir įmonių. 2010 metais buvo sumokėta 52 mln. litų, 2011 metais - 54 mln. litų, o praėjusiais metais - apie 64 mln. litų.

Mokesčių mokėtojai savo valdomo nekilnojamojo turto mokestinės vertės išrašus gali įsigyti internetu, Registrų centro savitarnos svetainėje www.registrucentras.lt/savitarna. Nemokamai savo turto mokestines vertes kartą metuose galima sužinoti apsilankius Registrų centro klientų aptarnavimo padaliniuose.

Nemokama informacija apie mokestines turto vertes ir pažymėtus apleistos žemės plotus taip pat teikiama interneto svetainėje www.regia.lt/zemelapis. Tiesa, pastarosios svetainės neatlygintinomis paslaugomis galės pasinaudoti tik regionų geoinformacinės aplinkos projekte REGIA dalyvaujančių savivaldybių gyventojai.

Savivaldybių tarybų nustatyti žemės mokesčio tarifai 2013 m. skelbiami VMI interneto svetainėje adresu http://www.vmi.lt/lt/?itemId=20629