Pigiai parduodami Lietuvos specialistai

Specialistų trūksta

Kaip „Vakaro žinioms“ teigė Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto atstovas Linas Bukauskas, šiuo metu jaučiamas didelis informacinių technologijų (IT) profesionalų stygius. „Paruošiame gerų IT specialistų, bet pagal rinkos poreikį jų nepakanka. Dažnai būna, kad skambina įmonės ir prašo rekomenduoti studentus. Studentų ieškoma ne trumpalaikiam, o pastoviam darbui“, - sakė jis.

Pasak L.Bukausko, IT specialistai tampa itin svarbūs moderniame pasaulyje. „Dabartis reikalauja, kad specialistų būtų daugiau. Iš popierinių sistemų pereiname į elektronines. Kiekvienoje įmonėje turi dirbti kvalifikuoti žmonės, kad svarbūs duomenys nedingtų ar būtų išvengta pramoninio špionažo“, - teigė universiteto atstovas.

Šoko terapija

L.Bukausko manymu, į rinką ateinančios didelės užsienio kompanijos dairosi pigesnės darbo jėgos. „Atėjusi didelė įmonė tikisi, kad čia yra už valstybės pinigus paruoštų specialistų, kad juos galima lengvai įdarbinti. Didelės įmonės sujudina vietinę rinką. Ji gauna šoko terapiją. Didelė kompanija turi didesnius resursus, todėl sudaro laikiną darbuotojų vakuumą“, - dėstė jis.

Informatikos specialisto nuomone, ateityje Lietuva gali susidurti su problemomis IT srityje. „Didelis investuotojas iš užsienio visada rinksis tą vietą, kur yra lengva rasti kvalifikuotus specialistus už mažą kainą. Po kokių dešimt metų Lietuva gal jau ir negalės konkuruoti su savo specialistais, jei nebus susimąstyta dėl jų rengimo“, - prognozavo L.Bukauskas.

Rinka neatlaikytų

Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslo prorektorius profesorius Antanas Čenys „Vakaro žinioms“ tvirtino, jog į Lietuvą ateinančios kompanijos šluote šluoja vietinius specialistus. „Dar du „Barclays“ iššluotų IT specialistų rinką Lietuvoje. Tai tikrai nebūtų gerai, nes tokie specialistai reikalingi ir valstybinėse įstaigose, ir privačiose. Jei atvažiavusios užsienio firmos labai sukels algas, tai mokėsime mes visi. Problema tampa nepakankamas paruošiamų specialistų skaičius“, - sakė jis.

A.Čenio teigimu, naivu būtų tikėti, jog užsienio korporacijos finansiškai prisidės ruošiant specialistus. „Tarptautinės kompanijos ruoš kadrus ten, kur joms patogiausia. Tikėtis, kad tarptautinė kompanija ruoš specialistus Lietuvoje, o ne Kinijoje ar Indijoje, yra naivu. Tačiau jos tikrai galėtų prisidėti skirdamos stipendijas. Kai kalbamės su Švietimo ir mokslo ministerija, dažnai argumentas, kodėl Lietuvoje nereikia ruošti daugiau IT specialistų, yra tas pats, nes jie vis tiek emigruos. Su šiuo argumentu ginčytis tikrai sunku“, - teigė profesorius.

Nėra strategijos

Seimo Švietimo komiteto nario Vydo Gedvilo nuomone, šiuo metu Lietuva už mokesčių mokėtojų pinigus ruošia specialistus užsienio korporacijoms už tai nieko negaudama. „Dabar yra taip, kad už biudžeto pinigus ruošiame specialistus. Juos įdarbina lengvatinėmis sąlygomis Lietuvoje veikiančios didžiosios užsienio kompanijos, kurios moka mokesčius ne Lietuvai, o savo valstybėms, o mes iš to praktiškai nieko negaunam. Dirbame jiems. Nėra sutvarkytas finansavimas.

Reikėtų derėtis su didžiosiomis užsienio įmonėmis, kad jos irgi prisidėtų finansuojant specialistų ruošimą“, - sakė parlamentaras.

V.Gedvilo manymu, tokia situacija susiklostė ir dėl netinkamo Švietimo ir mokslo ministerijos požiūrio. „Švietimo ir mokslo ministerija neturi jokios specialistų ruošimo strategijos. Nėra atlikta jokia analizė, nėra surinktų duomenų, kokie yra rinkos poreikiai“, - piktinosi Seimo narys.

Lėšos švaistomos

Parlamentaro teigimu, šiuo metu specialistams rengti skirtos lėšos švaistomos be aiškaus tikslo. „Sustabdyti specialistų nuo darbo užsienio kompanijose neįmanoma, bet turėdami aiškią strategiją galėtume visai kitaip skirstyti pinigus jiems rengti. Turime vertinti, ne kokių specialybių reikia užsieniui, o kokių specialybių reikia mums. Jas reikėtų ir finansuoti“, - sakė V.Gedvilas.

Rolandas Paulauskas - Nepriklausomybės akto signataras:

Stambios korporacijos Lietuvoje gauna pigią darbo jėgą ir mokestines lengvatas. Tai vyksta visose pusiau kolonijinėse valstybėse. Nesvarbu ar tai būtų Indija, ar Lietuva. Visa tai vadinama investicijų skatinimu, nors tai nėra jokios investicijos. Jokios naujos technologijos neatvežamos. Tiesiog perkeliama tai, ką nesunkiai galima perkelti už šalies ribų, taupant pinigus.

Didžiosios kompanijos surenka Lietuvos specialistus. Moka jiems šiek tiek daugiau nei vidurkis, bet kur kas mažiau nei turėtų mokėti saviems. Taip išnaudojami mūsų resursai keliant kitų šalių ekonomiką. Didžiosios užsienio kompanijos Lietuvai nemoka net mokesčių nuo savo pelno. Šie pinigai keliauja jų motininėms valstybėms. Blogiausia, kad tas pats „Barclays“ mums buvo pristatytas kaip ypatingos svarbos dalykas.

Mes net primokėjome, kad jis ateitų į Lietuvą. O dabar paaiškėjo, kad šis bankas kelis metus dalyvavo finansinėse avantiūrose. Tai pavyzdys mūsų naivaus kaimietiško tikėjimo, kad yra kažkur geri dėdės, į kuriuos turime lygiuotis. Visais laikais svarbiausias buvo interesas išnaudoti kitus.

Ir ne didžiosios užsienio kompanijos mums sumoka už specialistų rengimą, bet mes mokame joms. Patys pasvarstykite, kaip nedidelės vietinės įmonės gali konkuruoti su didžiosiomis užsienio kompanijomis ir jų neribotais kapitalo resursais?

Atskiram žmogui didelės užsienio kompanijos gali būti labai naudingos. Jei gavai ten darbą ir tau moka kiek daugiau nei kitiems, tai nesvarbu, kas bus su rinka bendrai, su konkurencija. Bet reikia žiūrėti iš valstybės ateities pozicijų. Tada ir pasimato visos problemos.

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"