Valdiški absurdai
Kaip „Vakaro žinioms“ sakė Lietuvos vartotojų asociacijos prezidentas Paulius Mereckas, ieškinį inicijavo aktyvūs šiauliečiai ir paprašė tarpininkauti. Saulės miesto gyventojai neatgauna maždaug 1,1 mln. eurų. Ši suma susidarė 2013 m. sausio - 2014 m. balandžio mėnesiais, kai kompanijai „Gazprom“ Lietuvos gyventojai permokėjo už dujas. Iš viso Lietuvos šilumos vartotojai tada permokėjo apie 34 mln. eurų, šiauliečiai - apie 1,1 mln. eurų.
Vėliau Vyriausybė priėmė nutarimą, kad permokos bus grąžinamos vartotojams. Tačiau pagal galiojančią tvarką kompensacija vartotojui taikoma tik tada, kai dujos centralizuotam šildymui perkamos iš bendrovės „Lietuvos dujų tiekimas“. Tačiau ši bendrovė tėra tik viena iš žaidėjų šalies dujų tiekimo rinkoje. Šiauliuose, pavyzdžiui, „Lietuvos dujų tiekimas“ šiemet nelaimėjo viešųjų pirkimų konkurso tiekti dujas, o tai reiškia, kad kompensacijos šiauliečiai negauna, nors už dujas 2013-2014 m. permokėjo.
Kitas kompensavimo tvarkos absurdiškumo pavyzdys - kompensacijas gauna tokie miestai, kaip Akmenė, Kaišiadorys, kurie dabar dujas perka iš bendrovės „Lietuvos dujų tiekimas“, tačiau nepirko jų 2013-2014 m., tad ir nepermokėjo. Vadinasi, visi tie, kurie permokėjo už dujas, dabar finansuoja šiuos miestus, o tai yra neteisinga.
Daug palaikančiųjų
„Dabar įvairiuose miestuose renkame parašus žmonių, kad ieškinys būtų solidesnis. Vien Kaune pasišovę pasirašyti apie 300 žmonių. Kol kas ieškinį su advokatais tik rengiame, todėl nežinau, kas bus atsakovas - Vyriausybė ar „Lietuvos dujų tiekimas“. Taip pat negaliu pasakyti ir kaip reikalausime kompensuoti - per mažesnį dujų tarifą ar grynaisiais. Galbūt pastarasis variantas būtų priimtiniausias. Juk „Gazprom“ pervedė pinigus į „Lietuvos dujų tiekimo“ sąskaitą“, - dėstė P.Mereckas.
Didžiausia paslaptis
Beje, pervedė „Gazprom“ Lietuvai pinigus ar nepervedė - didžiausia paslaptis. Pavyzdžiui, premjeras Algirdas Butkevičius, pernai Seime atsakinėdamas į parlamentarų klausimus, tvirtino, kad Rusijos koncernas jokių pinigų nepervedė, o kompensuoja permokas sumažindamas dujų kainą.
„Kaip žinome, „Lietuvos dujos“ su „Gazprom“ pasiekė susitarimą dėl mažesnės gamtinių dujų importo kainos, kuri pagal gamtinių dujų tiekimo sutarties sąlygas taikoma nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., t.y. iki ilgalaikių kontraktų galiojimo pabaigos. Aiškiau pasakius, kol kas Lietuvos sudaryta sutartis su „Gazprom“, teisingiau, „Lietuvos dujų“ su „Gazprom“, galioja iki 2015 m. pabaigos. Už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gegužės 1 d. bendra kompensacijos suma sudaro 331 mln. litų (iš jų, premjero žodžiais, buitinius vartotojus pasieks tik 42 mln. litų, - red. past.). Atkreipiu dėmesį, kad kompensacija susidarys per sąskaitos už tiekiamas dujas sumažinimą“, - pernai kalbėjo A.Butkevičius.
Tačiau tuometinis Seimo Energetikos komisijos pirmininkas, dabartinis jos narys Kęstutis Daukšys nei tada nebuvo tuo toks tikras, nei dabar.
„Vieni ministrai sako, kad „Gazprom“ kompensuoja tik per mažesnius tarifus, kiti sako, kad jau gauti visi pinigai. Taip ir neaišku, kaip yra iš tikrųjų. Bet iš esmės jokio skirtumo nėra. Bet kokiu atveju žmonėms kompensuoti už permokas reikia - ar grynaisiais, ar per mažesnius tarifus“, - sakė K.Daukšys.
Tikisi, kad žmonės užmirš
P.Mereckas laikosi tokios pat nuomonės: svarbiausia, kad žmonėms būtų teisingai kompensuota.
„Grynaisiais kompensuoti irgi įmanoma. Kai šiauliečiai permokėjo už gyvatuką, jiems buvo kompensuota grynaisiais. Vadinasi, tokia praktika yra, tik nėra noro ją prisiminti. Bet tikriausiai nieko nedaroma, nes politikai tikisi, kad permokų už dujas pinigai bus pamiršti ir juos galima bus panaudoti kam nors kitam“, - akcentavo P.Mereckas. Jo teigimu, nors ieškinyje figūruos tik šiauliečių pavardės, jei byla bus laimėta, permokas atgaus ne tik jie, bet ir visi Lietuvos gyventojai.
Išmetė į gatvę
P.Mereckas pasiguodė, kad dėl rengimosi ieškiniui jo vadovaujama Lietuvos vartotojų asociacija nukentėjo.
„Mes beveik 15 metų naudojomės 41,5 kvadratinio metro patalpomis sostinės Jogailos gatvėje, 2010 m. su Valstybės turto fondu pasirašėme neterminuotą panaudos sutartį. Tačiau fondas buvo reorganizuotas, valstybės turto valdymo funkcija perduota Turto bankui. O šis nusprendė panaudos sutartį nutraukti ir pareikalavo iš patalpų išsikelti. Padavė į teismą ir reikalauja pinigų už kelis nuomos mėnesius. Dabar mus išmetė į gatvę. Kol konsultacijomis užsiiminėjome ir per daug nerėkavome, buvo gerai. Tačiau vos tik pradėjome rengti didžiulį ieškinį - sulaukėme sankcijų“, - tvirtino P.Mereckas.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Rašyti komentarą