Perdirbėjams pelno buvo per mažai

Respublika.lt

2015-03-24 09:30

Pieno gamintojai guodžiami, kad šį mėnesį pieno supirkimo kainos nemažės. Tačiau, palyginti su praėjusių metų pradžia, pieno supirkimo kainos šiemet jau krito beveik per pusę - labiausiai visoje Europoje. Pienas pas mus superkamas pigiausiai, o jo kaina lentynose net didesnė nei kai kuriose ES šalyse.

Jungtinėje Karalystėje, kurioje pieno supirkimo kainos kone dvigubai didesnės nei Lietuvoje, standartinį 2,2 litro pieno butelį (3,5 proc. riebumo) galima nupirkti už 1-1,5 svaro (0,51-1,08 euro). Lietuvoje pusė minėto kiekio - vos 1 litras pieno - kainuoja 0,81 euro. Vokietijoje litro pieno kaina siekia 0,76 euro, Čekijoje - 0,83 euro, Lenkijoje - vos 0,62 euro.

Tokia kainų statistika nežavi ne tik pirkėjų, bet ir pieno gamintojų. Nors iš jų žaliavinis pienas superkamas pigiausiai Europoje, kainomis parduotuvėse lenkiame net Europos senbuves. Nuo ūkininko iki parduotuvės Lietuvoje pienas pabrangsta mažiausiai 5 kartus.

Lietuvoje vasarį pieno supirkimo kaina buvo apie 18-19 euro centų, arba kone dvigubai mažesnė nei ES vidurkis - 32,28 euro cento.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras ne per seniausiai paskelbė, kad per metus (nuo pernai iki šių metų sausio) pieno supirkimo kainos sumažėjo apie 37 proc. Vasarį supirkimas atpigo dar 2,94 proc. Lietuvoje ir Estijoje užfiksuotas didžiausias pieno supirkimo kainų kritimas per metus.

„Vakaro žinių“ kalbintas Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Bronius Markauskas viliasi, kad kovo mėnesį pieno supirkimo kainos nemažės.

„Praėjusią savaitę į Žemės ūkio rūmus buvome pasikvietę pieno perdirbėjus. Buvo toks patikinimas, kad kovą kainos neturėtų mažėti, nors esą rimtų pagerėjimo ženklų rinkose nėra. Mus labai baugina įsibėgėjantis pavasaris, nes pavasarį supirkimo kainos visuomet mažėja. Tikimės, kad dabar taip nebus, nes kainos ir taip jau labai sumažėjo. Perdirbėjai sako, kad žaliavos jiems reikia, kad planuoja tiek pat arba dar daugiau supirkti. Tačiau esant tokioms supirkimo kainoms pieno gamyba tikrai mažės“, - kalbėjo pienininkas.

Jis teigia, kad, palyginti su praėjusiais metais, iš jo superkamo pieno kainos sumažėjo net 44 proc.

„Pikčiausia, kad pas mus tas kainų kritimas buvo didžiausias visoje ES. Europoje nieko panašaus nebuvo. Daug kur kainos svyruoja apie 10 proc. Pavyzdžiui, Vokietijoje jos buvo kritusios, o dabar vėl atsikūrė. O pas mus tokie staigūs kreivių šuoliai žemyn niekuo nepaaiškinami. Nepaisant to, produktų kainos lentynose ne tik kad ne mažiausios, o vienos didesnių. Mano nuomone, per šitą pieno krizę pieno perdirbėjai užsiaugins storiausius lašinius“, - sakė jis.

Kad pieno krizė dėl Rusijos paskelbto embargo nebuvo tokia ir baisi, patvirtina perdirbėjų viešai skelbiami duomenys apie praėjusių metų veiklos rezultatus. Pavyzdžiui, Vilkyškių pieninė uždirbo 11 mln. litų (3,2 mln. Eur) pelno, „Pieno žvaigždės“ - 17,2 mln. litų (4,9 mln. Eur), „Žemaitijos pienas“ - 8,9 mln. litų (2,58 mln. Eur), „Rokiškio sūris“ - 1,32 mln. litų (0,38 mln. Eur).

Be to, bendras Lietuvos pieno produktų eksportas į visas užsienio valstybes išaugo nuo 581,85 mln. eurų 2013 metais iki 615,73 mln. eurų 2014 metais.

Tiesa, Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktorius Egidijus Simonis aiškina, kad Rusijos rinkos perdirbėjams buvo kur kas pelningesnės, todėl taip drastiškai ir krito pieno supirkimo kainos.

„Visose šalyse supirkimo kainos yra kritusios. Naujojoje Zelandijoje labiausiai pasaulyje nukrito, o tai yra viena didžiausių pieno gamintojų. ES krito šiek tiek mažiau, bet jie mažiau ir priklausomi nuo eksporto į Rusiją. Kai eksportavome į Rusiją, ir Lietuvoje supirkimo kainos buvo šiek tiek didesnės. Jos buvo užkeltos dėl to, kad galėjome ten eksportuoti, įmonės mokėjo didesnę kainą, nes ten buvo pelninga rinka. O kai prasidėjo pasaulinė pieno krizė, Lietuvoje supirkimo kainos krito labiau, nes jos prieš tai buvo daugiau pakilusios. Tai adekvatus kritimas dėl rinkų pelningumo.“

Paklaustas, kodėl Lietuvoje pieno supirkimo kainos vienos mažiausių ES, o pieno produktai lentynose brangesni, E.Simonis tvirtino, kad statistiniais duomenimis yra spekuliuojama.

„Paaiškinimas paprastas: jei lygintume tuos pačius duomenis, kokie yra Europoje ir Lietuvoje, tai didelio skirtumo nėra. Yra spekuliuojama statistiniais duomenimis. Pirmiausia dėl to, kad skiriasi ūkių struktūra. Europoje yra stambūs ūkiai - 50-100 karvių. O Lietuvoje vidutinio ūkio dydis - 5,6 karvės. Pieno surinkimo iš tų smulkių ūkių išlaidos labai didelės“, - teigė jis.