Penktadalis gyventojų iš savo finansinių išteklių neišgyventų ir savaitės

Penktadalis (21 proc.) šalies gyventojų mano, kad staigiai sumažėjus jų pajamoms, iš turimų finansinių išteklių jie tesugebėtų išgyventi mažiau nei savaitę (pernai taip atsakiusių buvo 13 proc., o 2007-ųjų pabaigoje - 10 proc.), 1-3 savaites išsilaikytų 23 proc., 1-2 mėnesius - 21 proc. apklaustųjų. Tuo tarpu 3-6 mėnesius ar ilgiau pragyventų 20 proc. apklaustųjų.

Vertybinių popierių komisijos (VPK) užsakymu atliko tyrimo duomenimis, finansinių sunkumų patiria daugiau nei 71 proc. šalies namų ūkių.

Ketvirtadalis (25 proc.) suaugusių Lietuvos gyventojų teigia, kad laiku apmoka visas sąskaitas ir be didelių sunkumų vykdo kreditinius įsipareigojimus. Lyginant su 2009-aisiais, tokių namų ūkių sumažėjo 9 proc. punktais, o per pastaruosius dvejus metus - net 20 proc. punktų (2007 m. pabaigoje tokių buvo beveik pusė).

Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimo bendrovės "Baltijos tyrimai" duomenimis, trys iš dešimties (29 proc.) Lietuvos gyventojų teigė laiku apmoką sąskaitas ir vykdą kreditinius įsipareigojimus, tačiau kartkartėmis jiems tenka susispausti ir pataupyti. Ketvirtadalis (26 proc.) gyventojų, kad laiku apmokėtų sąskaitas ir kreditinius įsipareigojimus, turi nuolat taupyti. Per pastaruosius dvejus metus taip atsakiusių dalis padidėjo 10 proc. punktų. Šeštadalis (16 proc.) apklaustų namų ūkių vėluoja apmokėti sąskaitas ar laiku vykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Per pastaruosius 2 metus vėluojančių su savo finansiniais įsipareigojimais padidėjo 10 proc. punktų. Tai dažniau nurodė kaimo gyventojai, bedarbiai.

Pasak VPK pirmininko pavaduotojo Vaido Cibo, mažėja vadinamoji finansinė pagalvė - lėšos, laikomos nenumatytiems atvejams, kurios turėtų siekti 3-6 mėnesių pajamų dydį, nes vis daugiau gyventojų susiduria su finansiniais sunkumais, Dalis žmonių turbūt jau panaudojo šias juodai dienai skirtas santaupas.

Lietuvos gyventojų požiūris į ilgalaikį finansų planavimą gana stabilus ir per pastaruosius 4 metus beveik nekito. 73 proc. suaugusių šalies gyventojų teigia, kad nėra linkę gyventi tik šia diena, 69 proc. apklaustųjų sutiko su teiginiu, kad jie visada stengiasi taupyti juodai dienai.

"Prieš metus, prasidėjus ekonominei krizei, linkusių taupyti ir pritarusių kitoms taupymo nuostatoms buvo kiek daugiau, tačiau dabar taip manančių skaičius vėl sugrįžo į 2007-ųjų pabaigos lygį. Ankstesnį padidėjimą sietume su emocine reakcija į krizę", - sako V. Cibas.

Taupyti juodai dienai, kaip ir anksčiau, labiau linkusios moterys, vyresni nei 50 m. žmonės, gaunantys mažiausias pajamas, gyvenantys kaime.

Kaip ir anksčiau, dažniausiai šalies gyventojai taupo pasyviai - trečdalis (32 proc.) turi indėlį banke, dar trečdalis (31 proc.) laiko santaupas namuose. Kad neturi jokių kaupimo, investicinių priemonių ar kreditinių įsipareigojimų nurodė 37 proc. apklaustų gyventojų. 20 proc. apklaustųjų teigė turį vienokį ar kitokį draudimo produktą (kaupiamąjį, investicinį gyvybės draudimą ar draudimą nuo nelaimingų atsitikimų, ligų). 15 proc. - vartojamąją paskolą ar lizingą (prieš metus buvo 20 proc.), 5 proc. - būsto paskolą, o 8 proc. - investicijas į nekilnojamąjį turtą. Į III pakopos pensijų fondus teigė investavę 2 proc. gyventojų, dar 2 proc. - į įmonių akcijas.

Anot V. Cibo, prieš metus, prasidėjus ekonominei krizei, turinčių indėlių banke ar santaupų namuose buvo sumažėję (lyginant su 2007 m. pabaiga), o 2010-ųjų kovą tokių gyventojų dalis vėl grįžo į buvusią prieš dvejus metus.

Pagrindinė priežastis, kodėl nesirenkamos kitos investicinės priemonės - pinigai laikomi nenumatytoms išlaidoms. Tokį atsakymą nurodė 45 proc. iš tų, kurie santaupas laiko namuose ar indėliuose. Prieš metus pagrindinė priežastis buvo per maža santaupų suma (taip atsakė 46 proc. neinvestuojančių), o šiais metais ši priežastis buvo antroje vietoje (35 proc.). 34 proc. neinvestuoja, nes bijo rizikuoti (taip atsakiusių, lyginant su 2009 m., išaugo 10 proc. punktų), 22 proc. nepasitiki finansinėmis institucijomis, o 13 proc. mano, kad neturi užtektinai žinių apie investavimą.

Indėlį priimtiniausiu pinigų taupymo būdu laiko 41 proc. gyventojų, antroje vietoje - santaupų laikymas namuose (26 proc., palyginimui, 2009 m. - 22 proc.). Nuo 21 iki 16 proc. sumažėjo gyventojų, kuriems priimtiniausios yra investicijos į nekilnojamąjį turtą.

Kaip ir prieš metus, gyventojams pats svarbiausias taupymo ir lėšų kaupimo tikslas yra užsitikrinti finansinį saugumą nenumatytiems gyvenimo atvejams. Besitęsiantis ekonominis sunkmetis šį motyvą dar labiau sustiprino, todėl per metus taip atsakančių padaugėjo nuo 49 iki 62 proc.

Kitų gyventojų nurodytų tikslų paminėjimas išliko panašus kaip ir prieš metus: 23 proc. siekia sukaupti lėšų vaikų mokslams, 21 proc. - pensijai ir paveldėtojams, 21 proc. tiesiog nori padidinti turimas pajamas ir turtą. Taip pat 18 proc. siekia sukaupti lėšų automobiliui ar kitos brangioms prekėms, paslaugoms įsigyti, 13 proc. - nekilnojamajam turtui, o 15 proc. siekia išsaugoti nenuvertėjusias turimas lėšas.