Patogumai Europai, savi pakentės

Siauroji vėžė brangesnė

Nuo birželio 17-osios nuvykti apsipirkti į Lenkiją galės ir neturintieji automobilio - startuos keleivinis traukinys iš Kauno į Balstogę nauja europine „Rail Baltica“ vėže. Nutiesti 123 km ilgio siaurąją vėžę kainavo 364,5 mln. eurų. 85 mln. eurų pritrūko, todėl traukiniai judės tik 50 km per val. greičiu ir iki Balstogės važiuos pusvalandžiu ilgiau negu autobusai. Dar 231 mln. eurų kainuos nutiesti „Rail Baltica“ nuo Kauno iki Latvijos sienos. Neaišku, kaip prie projekto prisidės ES - 85 proc. ar tik 55 proc. jo vertės.

„Rail Baltica“ projektą Europos Komisija palaimino dar tada, kai Lietuva, Latvija ir Estija net nebuvo įstojusios į ES. Bet mūsų politikai ir biurokratai galvotrūkčiais puola vykdyti EK nurodymų, nė nelaukdami sprendimų dėl europinių pinigų. Juk yra mokesčių mokėtojai, nuo kurių galima dirti nors ir penkis kailius, kad tik valdžia įtiktų ES funkcionieriams.

O vietinė geležinkelių infrastruktūra, kuri yra Lietuvos žmonių gyvenimo kokybės dalis, lieka podukros vietoje. Pavyzdžiui, „Lietuvos geležinkeliai“ jau kuris laikas baudžiasi nutraukti susisiekimą traukiniu tarp Varėnos ir Marcinkonių, o 2001 m. uždaryto ruožo į Druskininkus nenorima nė prisiminti. Beje, iki uždarymo į šį maršrutą per metus būdavo parduodama apie 37 tūkst. bilietų, o naujai atidaromu maršrutu Kaunas-Balstogė, kaip tikimasi, per metus važiuos tik apie 10,5 tūkst. žmonių.

Ne tie prioritetai

Pasak Druskininkų savivaldybės mero Ričardo Malinausko, bėda ta, kad mūsų valdžios veikėjai, reaguodami į ES paliepimus, neretai perlenkia lazdą ir pakenkia vietos verslui bei saviems piliečiams.

„Dėl „Rail Baltica“ negaila kirsti miškų, o kai kalbame apie geležinkelio liniją nuo Marcinkonių iki Druskininkų, miškų išsaugojimas tampa svarbesnis. Savivaldybė prieš nutraukiant traukinių eismą mėgino prieštarauti, bet gavome kontrpasiūlymą - kompensuoti „Lietuvos geležinkelių nuostolius. Apie tokius didžiulius pinigus mes net pasvajoti negalėjome. O kai uždarė geležinkelį, mums net ir kurą į miestą reikėjo vežtis cisternomis - tai turėjo didelės įtakos mūsų katilinės finansiniams reikalams, bet mūsų nuostolių niekas neskai-čiavo“, - kalbėjo R.Malinauskas.

Jis sutinka, kad daugiau nei 4 valandas trukusi kelionė geležinkeliu iš Vilniaus į Druskininkus per Pariečę Baltarusijoje, o ypač dvigubos muitinės procedūros dukart per kelionę kertant valstybės sieną kėlė didelių nepatogumų keleiviams, todėl jų ir mažėjo. Tačiau dabar, praėjus 15 metų, situacija labai pasikeitusi.

„Savaitgaliais Druskininkus aplanko apie 7 tūkst. žmonių. Jeigu traukiniu miestą būtų galima pasiekti per porą valandų, manau, keleivių netrūktų. Žmonės atvyksta pailsėti - nereikėtų jiems sėdėti prie vairo, sukti galvos, kur pastatyti automobilį, ir plentas nebūtų taip smarkiai apkrautas kaip dabar“, - įsitikinęs meras.

Geležinkelio atšaka nuo Marcinkonių tiesiai į Druskininkus įtraukta į miesto strateginius planus. Bet ar jiems kada nors lemta išsipildyti?

„Mes Lietuvoje niekaip strategiškai nesusidėliojame savo prioritetų, - įsitikinęs R.Malinauskas. - Kaimynystės santykiuose pastaruoju metu mums irgi sunkiai sekasi surasti bendrą kalbą netgi ten, kur labai reikėtų. Bet jeigu politika tokia, kad labiau ieškoma priešų negu draugų, kitokių rezultatų sunku tikėtis“.

Pasmerkti merdėti

Seimo narys, buvęs Varėnos rajono meras Vidas Mikalauskas antrina kolegai teigdamas, kad nepagrįstos valdžios ambicijos ir priešiškas požiūris į kaimynus mūsų kraštui nėra naudingi.

„Geležinkelio atšaka nuo Druskininkų buvo panaikinta tik dėl to, kad ėjo per Baltarusijos teritoriją. Naujo geležinkelio, aplenkiant Pariečę, ne tiek jau daug reikėtų nutiesti. Kalbu ne vien apie keleivius, važiuoja ir kroviniai - mediena, trąšos, mazutas, statybinės medžiagos. Juk tai, kad nėra geležinkelio, sudaro papildomų sąnaudų“, - aiškino V.Mikalauskas.

Uždarius minimą geležinkelio atkarpą, nukentėjo ir Varėnos rajono gyventojai bei verslas - geležinkelį prižiūrėjęs personalas liko be darbo, netekęs galimybės vežti medienos traukiniais, pradėjo merdėti ir smulkusis miško verslas.

„Gaila, nes toks dzūkų gyvenimas - iš kartos į kartą vieni buvo prisitaikę prie miško, kiti - prie geležinkelio, buvo net šeimų dinastijos, kur dar seneliai prie geležinkelio dirbo... Miško ruošos įmonėse dirbo po 30-40 žmonių, praradome keturias tokias įmones, - apgailestavo V.Mikalauskas. - Žmonės netekę darbo emigruoja, o medieną Pietų Lietuvoje dabar veža miškavežiais, ardo kelius. Juos atnaujinti irgi kainuoja - taip ir sukasi užburtas ratas.“

- „Lietuvos geležinkeliai“ visa galva pasinėrę į „Rail Baltica“, o kaip bus su vietos infrastruktūra, pavyzdžiui, kokia susisiekimo su Druskininkais perspektyva? - „Vakaro žinios“ teiravosi šios valstybinės akcinės bendrovės generalinio direktoriaus Stasio DAILYDKOS.

- Buvusios geležinkelio trasos iš Baltarusijos į Druskininkus dėl pasienio procedūrų neįmanoma panaudoti, o naujos infrastruktūros kūrimas yra Vyriausybės prerogatyva. Taigi, atsakyti ar bus ir kada bus toks susisiekimas, neturime galimybės.

- O kaip manote pats?

- Manyčiau, turi būti nagrinėjamos galimybės diegti naujas trasas. Trasa galėtų eiti per Marcinkonis, šalia Grūto parko Druskininkų link. Be abejo, tam reikalinga išsami studija.

- Dzūkai sako, kad ir iki Varėnos, Marcinkonių nėra patogu važiuoti, - traukiniai per lėtai juda, o už Varėnos mažai kas važiuoja, todėl atkarpa gali būti uždaryta. Ar pagrįstas jų nerimas?

- Jeigu vertintume nuo Varėnos tolyn iki Marcinkonių važiuojančių keleivių skaičių, racionaliau ekonomine prasme būtų vežti juos autobusais. Tačiau niekada nebuvo kalbos apie visišką bet kokio viešojo transporto atsisakymą. Kol tokio bendro produkto kartu su savivaldybės autotransportu arba galbūt kitokia alternatyva nebus sukurta, „Lietuvos geležinkeliai“ ir toliau vykdys reisus iki Marcinkonių.

- Kodėl, kai tik reikia pagerinti sąlygas mūsų gyventojams, nusprendžiama, kad tai neapsimokės, o iš Europos Sąjungos primetami projektai tampa prioritetiniai be jokių svarstymų? Juk specialistai seniai perspėjo, kad „Rail Baltica“ neatsipirks.

- „Rail Baltica“ - tai nekomercinis projektas, juo siekiama sujungti Baltijos valstybių ir ES geležinkelių infrastruktūrą, dėl to bus pagerintas susisiekimas tarp ES ir Baltijos valstybių. Ne tik keleiviai europine vėže galės greitai ir patogiai pasiekti Lenkiją, o per ją ir kitas Vakarų valstybes.

Nutiesus naujo standarto geležinkelį per Kauną, susidarys sąlygos vystyti bazę kroviniams komplektuoti, perrūšiuoti ir perkrauti. Taip Lietuvai atsiranda palankios sąlygos įsitvirtinti kaip krovinių tranzito „vartų“ valstybei.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“