Paštininkas atneša ne tik laiškus

Kaip teigia specialistai, kaimo žmonių užimtumo, bendravimo, socialinio įtraukimo problema yra kur kas platesnė, nei atrodo. Kaimų bendruomenės nuogąstauja, kad atokesnių vietovių gyventojams pašto teikiamos paslaugos bus vis sunkiau prieinamos, o vieniši žmonės nebeteks neretai vienintelės bendravimo erdvės. Tokie jų nuogąstavimai pasiekė ir politikų, ir mokslininkų ausis.

Kertasi su programa

Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija šią savaitę suskubo pranešti, kad „pašto skyriai kaimuose liks“. Frakcija pareiškė stabdanti Lietuvos pašto projektą „Ateities laiškininkas“. Planuota pašto skyrių reforma valdančiajai partijai sukėlė daug klausimų, o pašto vadovybė atsakymų į juos esą neturėjo.

Lietuvos pašto atstovai pristatė projektą LVŽS frakcijos posėdyje, bet ekonominis šios pertvarkos pagrįstumas Seimo narių neįtikino, tad nutarta šią idėją laikinai stabdyti, kol bus pateikta alternatyvių pasiūlymų. „Pritariame Lietuvos pašto siekiui gerinti veiklos rezultatus, tačiau tokia optimizacija nėra tinkamiausia valstybės įmonei, atliekančiai ir socialinę funkciją. Tokia reforma iš regionų būtų atimtas dar vienas gyvybingas bendruomenės narys, matantis kaimo žmonių kasdienybę ir jų problemas“, – sakė LVŽS frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis.

Jo pavaduotojas frakcijoje Virginijus Sinkevičius, susitikęs su susisiekimo viceministru Pauliumi Martinkumi ir Lietuvos pašto generaline direktore Lina Minderiene, sutarė nacionaliniu mastu laikinai stabdyti projektą. „Tokiam projektui šalies mastu negalime pritarti, tad jo iniciatoriams pasiūlėme vykdyti bandomąjį projektą viename iš nedidelių Lietuvos miestų“, – teigė V. Sinkevičius.

Svarstys projekto ateitį

Lietuvos pašto valdyba turėtų dar šį mėnesį formaliai nuspręsti, ar tęs strateginiame įmonės plane numatytą projektą. Lietuvos pašto Komunikacijos grupės vadovas Tadas Valančius pabrėžė, kad paštas ir pašto paslaugos kaimiškosiose vietovėse nebūtų naikinami. „Priešingai, planuojama keisti tik šių paslaugų teikimo būdą tam, kad paslaugos taptų prieinamesnės ir modernesnės“, – tikino jis. Esą įdiegus šią inovaciją, gyventojai pašto paslaugas galėtų įsigyti ten, kur jiems patogiausia, pavyzdžiui, namie, iš anksto išsikvietę laiškininką telefonu. Taip pat klientų patogumui paslaugos būtų teikiamos ir stacionariai. Jas centrinėse gyvenviečių vietose teiktų laiškininkai, o informacija apie laiškininkų sustojimo vietas būtų skelbiama tinklalapyje www.lietuvospaštas.lt ir gyvenviečių centrinėse vietose. „Senyvo amžiaus, atokiau gyvenantys, socialinę atskirtį išgyvenantys žmonės turėtų galimybę gauti visas jiems reikalingas paslaugas namie. Jie būtų lankomi namuose, būtų pasirūpinta jų poreikiais. Naujovė leistų stiprinti ir laiškininko profesijos prestižą. Laiškininkams būtų suteikiamos modernios darbo priemonės, didinamas darbo užmokestis, gerinamos socialinės garantijos“, – tvirtino T. Valančius.

„Lietuvos žinios“ jau rašė, kad Lietuvos paštas siekia nuo rudens visoje šalyje pertvarkyti kaimo paštų veiklą – atsisakyti 350 skyrių ir panaikinti 290 darbuotojų etatų. Dabartinius skyrius pakeistų mobilieji laiškininkų paštai, kurie įsikurtų sutartose vietose ir reguliariai, numatytu laiku, aptarnautų klientus.

Siūlo plėsti paslaugas

Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas profesorius Boguslavas Gruževskis „Lietuvos žinioms“ pabrėžė, jog apie Lietuvos pašto reformą turime kalbėti kompleksiškai, ne vien kaip apie ekonominę naudą optimizuojant pašto tinklą. Juk pašto paslaugos, ypač kaime, turi ir socialinę funkciją.

Profesoriaus nuomone, suprantama, kad bendrovė ieško būdų tobulinti savo veiklą, mažinti išlaidas, personalą, naudoti daugiau technologinių priemonių. Net jeigu paštininkai neprarastų darbo ir jiems padidėtų atlyginimai, pasak jo, veikiausiai paštininkams padaugėtų darbo, o darbo sąlygos nebebūtų tokios palankios. „Kur žiemą eis sušilti laiškininkas?“ – retoriškai klausė B. Gruževskis.

Jis pabrėžė kitą itin svarbų pašto paslaugos kaime aspektą – socialinę, komunikavimo, integravimo funkciją. „Paštas, kaip mokykla, yra ir socialinės infrastruktūros elementas. Tad būtina atsižvelgti, kad uždarius vieną pašto skyrių nebūtų skubama uždaryti ir kito. Bendravimo erdvę būtų galima išlaikyti išplečiant pašto darbuotojų funkcijas, kad tai būtų efektyvu ne tik verslo ir pelno, bet ir socialiniu požiūriu“, – aiškino Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas.

Anot jo, uždaryti pašto skyrius ir pasiūlyti vadinamojo ateities paštininko paslaugas – tai pigiausias būdas optimizuoti išlaidas, didinti efektyvumą. „Galbūt savivaldybėms tikslinga koordinuoti pašto skyrių išlaikymą, į tai galima įtraukti ir seniūnijas, vietos bendruomenę, vietos veiklos grupes. Jei Lietuvos paštas gautų finansinį savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų ar verslo palaikymą, savo paslaugas galėtų derinti su socialinėmis paslaugomis“, – pastebėjo B. Gruževskis.

Problema didesnė nei atrodo

Vilniaus universiteto profesorė psichologė Laima Bulotaitė „Lietuvos žinioms“ taip pat akcentavo, kad kaime pašto skyrius yra viena iš vietų, kuriose žmonės gali pabendrauti. Dabar jie išgąsdinti, kad neteks tokios vietos, o kartu ir dar vienos galimybės bendrauti. „Žmogus iš prigimties yra sociali būtybė, jam būtina bendrauti, reikia, kad greta būtų kitų žmonių. Miestiečiams arba jauniems žmonėms bendravimo kartais būna per daug, o kaime yra kitaip. Ten yra mažai kaimynų arba jų visai nėra. Kai kurie kaimo žmonės galbūt ir patys tampa nelabai judrūs, arba jie neturi vietos, kur galėtų pabendrauti“, – kalbėjo prof. L. Bulotaitė.

Jei kaimuose būtų daugiau bibliotekų, klubų ar kitokių žmonėms bendrauti tinkamų vietų, pašto skyrių uždarymas jiems nebūtų toks aštrus ir skaudus. L. Bulotaitė taip pat pažymėjo, kad psichologų nurodytais telefonais žmonės dažnai skambina vien norėdami pabendrauti. Tačiau kalbėti telefonu kai kam, ypač senesniems žmonėms, gali būti sudėtinga, nes jų rega ar klausa silpnesnė, o ir pirštai galbūt sugrubę.

„Savivaldybės turėtų pagalvoti, ar atidatyti biblioteką, bendruomenės namus, ar kitokią vietą, kur žmonės galėtų susirinkti ir pabendrauti, arba prisidėti išlaikant paštą“, – B. Gruževskiui pritarė L. Bulotaitė. Ji pabrėžė, kad reikėtų pagalvoti apie vienišų ar senų žmonių psichologinę būseną. Lietuvos gyventojų laimės indeksas yra žemas, gyventojai daug kuo nepatenkinti, o seni žmonės – ne išimtis. „Gerai, kad iškilo ta problema, ji atkreips dėmesį į senus ir vienišus žmones, padės rasti būdų padidinti jų užimtumą, įtraukti į vieną ar kitą veiklą“, – dėstė L. Bulotaitė.

Sunku pasiekti

Kad pašto skyriai teikia ne tik jiems įprastas paslaugas, bet ir atlieka socialinę funkciją, „Lietuvos žinioms“ tvirtino ir Maltos ordino pagalbos tarnybos koordinatorė Irena Beržinskienė. „Paštininkas yra tarpininkas tarp valdžios įstaigų ir žmonių. Jis yra ir pagalbininkas, ir patarėjas, ir žinių nešėjas. Kai senolį aplanko ne tik maltietis bei socialinis darbuotojas, bet ir paštininkas, žmogus jaučiasi saugus ir viskuo aprūpintas“, – pažymėjo ji.

Anot Maltos ordino pagalbos tarnybos koordinatorės, panaikinus pašto skyrius bene daugiausia vargo būtų tiems, kam iki rajonų ar seniūnijų centrų daugiau kaip 15–20 kilometrų. Po regionus nuolat važinėjanti maltietė pasakojo, kad norint privažiuoti iki kai kurių atokių būstų prireikia galingesnsnio visureigio.