Pašalpų tinginiai ir turčiai nebegaus

Tinginius atsijos

„Aišku, tobulinti esamą tvarką reikia ir todėl, kad Lietuvoje yra piktnaudžiaujama siekiant gauti pašalpas. Bet pagrindinė priežastis - noras skatinti žmones labiau eiti į darbo rinką. Todėl pataisomis numatomas ne tik esamos tvarkos griežtinimas, bet ir pilietinio ugdymo akcentai: kad po tam tikrų periodų žmonės būtų suinteresuoti eiti į darbo rinką. Mūsų tikslas - socialines pašalpas gaunančius žmones paskatinti eiti dirbti, jei yra tokia galimybė, integruoti juos į darbo rinką, taikyti įvairias aktyvinimo priemones“, - „Respublikai“ sakė A.Bajorienė.

Projekte numatyta, kad, siekiant mažinti nepasiturinčių gyventojų ilgalaikę priklausomybę nuo piniginės socialinės paramos, būtina skatinti integraciją į darbo rinką ir sumažinti piktnaudžiavimo pinigine socialine parama galimybes. Tai ketinama padaryti, pavyzdžiui, numatant, kad piniginė socialinė parama nebūtų teikiama, jei šios paramos gavėjas nutraukė registraciją teritorinėje darbo biržoje savo noru arba registracija teritorinėje darbo biržoje jam buvo nutraukta. Teisę pakartotinai kreiptis dėl paramos asmuo turėtų tik po 3 mėnesių registracijos darbo biržoje.

„Tuo siekiama nustatyti tokias sąlygas, kad piniginės socialinės pašalpos gavimas nebūtų priežastis atsisakyti darbo pasiūlymų, o registracijos darbo biržoje tikslas - sugrįžti į darbo rinką“, - paaiškino socialinės apsaugos ir darbo viceministrė.

Galima ir didesnė pašalpa

Pataisomis taip pat numatoma sutrumpinti įstatymu nustatytą socialinės pašalpos gavimo laikotarpį, nuo kurio ši pašalpa gali būti pradėta mažinti: darbingo amžiaus darbingiems, bet nedirbantiems asmenims pradėti proporcingai mažinti socialinės pašalpos dydį, jeigu jie ilgiau kaip 12 mėnesių gauna socialinę pašalpą.

Tačiau kai kuriais atvejais socialinė parama gali būti ir didesnė. Pavyzdžiui, projekte numatyta, kad būtų papildomai skirta 50 proc. dydžio pašalpa asmenims, kurie ne trumpiau kaip 12 mėnesių buvo įsiregistravę teritorinėje darbo biržoje, nevertinant laikotarpio, per kurį jie dalyvavo aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse ir dirbo viešuosius darbus.

„Pernai penkiose savivaldybėse buvo vykdomi 5 bandomieji projektai ir jie parodė, kad geriau, kai ne valstybė, o savivaldybės, seniūnijos, bendruomenės sprendžia, kam reikia skirti paramą, nes vietoje geriau matyti, kam jos iš tikrųjų reikia. Aišku, pataisos gali papiktinti kai kuriuos paramą gaunančius asmenis, ypač tuos, kurie gali dirbti, bet nenori. Tačiau reikia tų žmonių paprašyti esant galimybei eiti dirbti, nes darbas - tai ne tik pajamos, bet ir moralumas, pavyzdys vaikams ir kiti dalykai“, - akcentavo A.Bajorienė.

Prognozuoja nepasitenkinimą

Anot jos, būtent šiam nepasitenkinimui sumažinti projekte siūlomos kitos priemonės. Pavyzdžiui, suteikiama teisė savivaldybei skirti socialinę pašalpą asmenims, kuriems ši parama reikalinga, įskaitant ir tuos asmenis, kurių pajamos viršija valstybės remiamų pajamų dydį (šiuo metu valstybės remiamų pajamų dydis lygus 350 litų - red. past.), papildomai skiriama socialinė pašalpa ne tik asmenims, auginantiems vaikus. Be to, projektas numato savivaldybėms teisę skirti būsto šildymo išlaidų kompensaciją atsižvelgiant į realias asmens gyvenimo sąlygas.

„Savivaldybėms bus suteikiama teisė teikti pašalpą net ir žmonėms, kuriems pagal dabar galiojantį įstatymą dėl numatytų ribą viršijančių pajamų parama nepriklausytų. Jei savivaldybė matys, kad žmogui parama reikalinga, galės ją skirti ir tai nebus įstatymo pažeidimas“, - sakė viceministrė.

Daugiau teisių savivaldai

Pasak jos, siekiant piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams sistemos veiksmingumo, savivaldybėms bus suteikta ir daugiau teisių teikiant piniginę socialinę paramą.

Jos galės pasitelkti visuomenei naudingai veiklai darbingus nedirbančius ar dirbančius (taip pat vykdančius savarankišką veiklą) asmenis, atsižvelgdamos į darbo laiko ar veiklos trukmę, nesimokančiuosius ar besimokančiuosius aukštosiose mokyklose pagal vakarinės, neakivaizdinės ar ištęstinės studijų formos programas. Jos galės pusmetį neteikti pašalpos savarankiškai dirbantiems asmenims, kuriems jau buvo teikiama parama ilgiau kaip 6 mėnesius ir jie iš savo veiklos nurodo mažesnes kaip minimali mėnesinė alga vidutines pajamas per mėnesį, ir apriboti paramos teikimą tiems asmenims, kurių nurodytos išlaidos viršija pajamas.

Bausmė už nelegalią veiklą

Bus ribojamas paramos teikimas tais atvejais, kai iš nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančių ar kitų institucijų bus gauta informacija apie asmens administracines nuobaudas, skirtas už neteisėtą veiklą, iš kurios gaunamos nelegalios pajamos (kontrabanda, pirkėjų ir klientų apgaudinėjimas, naminės degtinės ar kitų alkoholinių gėrimų realizavimas ir t.t.).

Projektu taip pat ketinama sugriežtinti būsto šildymo išlaidų kompensacijų teikimo sąlygas daugiabučio namo butų savininkams, kurie nesutinka dalyvauti namo renovacijos procese. Atsisakiusiems kompensacija būtų mažinama, o nuo kito šildymo sezono iš viso nebeteikiama.

A.Bajorienė tvirtina, kad priėmus pataisas bus sutaupyta nemažai valstybės lėšų, nes mažės pašalpų gavėjų ir daugės dirbančiųjų bei mokesčių mokėtojų. Tiesa, tai lems ne tik pataisos, bet ir kartu vykdoma Nacionalinio užimtumo strategija.