"Parkavimo" pinigai - "Gazpromui" remti?

2009 m. pabaigoje įvedus rinkliavą už automobilių statymą Klaipėdos senamiestyje, siekta pagerinti miesto ekologinę būklę, sumažinti automobilių srautus, surinkti lėšų, kurios būtų naudojamos mokamoms vietoms automobiliams statyti. Be to, tie pinigai būtų skirti rinkliavai administruoti ir viešojo transporto nuostoliams kompensuoti. Tačiau laikas parodė, kad beveik visi už rinkliavą gauti pinigai skiriami tik viešajam transportui finansuoti, o mažesnioji dalis - pačiai rinkliavai administruoti.

Užtat per tuos metus nepateikta jokių alternatyvų mokamam automobilių stovėjimui - neįrengta nė viena aikštelė, kurioje būtų galima automobilius laikyti nemokamai, nekalbant jau apie daugiaaukštį garažą. Pastarąjį norėta įrengti Pilies gatvėje, teritorijoje tarp Vakarų Baltijos laivų statyklos ir "Klaipėdos laivų remonto".

Taršą mažinsime dujomis

Neseniai pateikto naujojo pasiūlymo autoriai apie jokias aikšteles net nebekalba. Jie tiesiai šviesiai sako, kad nori surinkti kuo daugiau pinigų iš tų "gudruolių", kurie, vengdami rinkliavos, automobilius stato daugiabučių kiemuose. Tai rinkliavos šalininkai vadina pagalba "sąžiningiems mokesčių mokėtojams", kurie esą diskriminuojami.

VšĮ "Klaipėdos keleivinis transportas" direktorius Gintaras Neniškis teigia, kad šiemet rinkliavos lėšos, kurių planuojama surinkti 2,09 mln. litų, bus naudojamos ir taršai gatvėse mažinti. Tai ketinama pasiekti į gatves išleidus daugiau gamtinėmis dujomis varomų autobusų.

"Dalis tų pinigų bus skirta praėjusių metų nuostoliams dengti, o kita dalis - dujomis varomų autobusų projektui finansuoti", - aiškino G. Neniškis.

Tačiau Klaipėdos savivaldybės vicemeras Artūras Šulcas apie paramą "Gazpromui" nutyli. Mero pavaduotojas pučia miglą esą speciali darbo grupė išanalizavusi trečius metus Klaipėdoje veikiančią vietinės rinkliavos už automobilių statymą sistemą priėjo išvados, kad ji pasitvirtino tik iš dalies.

"Pagrindinis šios sistemos tikslas buvo išlaisvinti centrinę miesto dalį nuo automobilių ir sumažinti taršą kietosiomis dalelėmis. Tačiau jei viešosiose vietose automobilių sumažėjo, jie visi sulindo į daugiabučių kiemus. Tai diskriminuoja sąžiningus rinkliavos mokėtojus, o be to, grįžę namo centro gyventojai neberanda kur jiems pasistatyti transporto priemonę", - problemą pastebėjo A. Šulcas.

Aikšteles pamiršo

Parlamentaras Naglis Puteikis, buvęs Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys, prisiminė, kad prieš įvedant rinkliavą už automobilių statymą senamiesčio gatvėse buvo žadama už surinktas lėšas pastatyti kelias automobilių saugojimo aikšteles.

"Jei gerai prisimenu, to tarybos sprendimo pirmajame variante net buvo įrašyta nuostata, kad rinkliava bus įvesta tuomet, kai bus pastatytos kelios aikštelės automobiliams saugoti senamiesčio prieigose, jog į centrą atvažiavę žmonės galėtų po jį vaikščioti pėsčiomis. Vėliau tas sakinys dingo, buvo įrašyta, kad tos aikštelės bus įrengiamos už surinktus pinigus. Tačiau rinkliava galioja jau trečius metus, o apie jokią automobilių saugojimo aikštelę niekas nebekalba", - prisiminė N. Puteikis.

Net ir buvęs meras Rimantas Taraškevičius negalėjo atsakyti, kodėl per tą laiką nepastatyta nė viena aikštelė automobiliams.

"Pagal detalųjį planą Pilies gatvėje yra galimybė statyti daugiaaukštę automobilių saugojimo aikštelę. Tačiau miesto biudžeto pinigų tokiam projektui įgyvendinti neužtektų. Jei atsirastų privatus investuotojas, tada gal ir rastume bendrą kalbą. Tačiau, mano manymu, geriausia ir pigiausia išeitis būtų įrengti aikštelę greta jachtų uostelio piliavietės teritorijoje. Čia gyventojai automobilius stato ir dabar. Reikėtų tik įrengti dangas, lietaus kanalizaciją, šiokius tokius naftos produktų surinkimo įrenginius", - svarstė R. Taraškevičius.

Jo teigimu, piliavietės aikštelėje galėtų tilpti apie 250 automobilių.

Kita aikštelė automobiliams laikyti turėjo būti įrengta ties buvusiu tabako fabriku.

Vietiniams - pigiau

Pagal vieną iš projektų, Pilies gatvėje prie Vakarų Baltijos laivų statyklos siūlyta statyti keturių aukštų automobilių stovėjimo aikštelę su požemiu. Čia būtų tilpę apie 760 automobilių.

Verslininkas Kazys Paulikas, UAB "Nesė" valdybos pirmininkas, sako, kad jei šiam sumanymui nebūtų pasipriešinta, daugiaaukštis garažas jau būtų stovėjęs.

"Tai nėra nuostolingas objektas. Automobilių centre daugėja, todėl investuotos lėšos būtų grįžusios per kelerius metus. Mes siūlėme kooperuoti lėšas ir tokį objektą statyti kartu. Tačiau tam buvo pasipriešinta. Negaliu įvardinti, kaw konkrečiai sudarė kliūtis, tačiau tuomet nebuvo geranoriškumo iš miesto valdžios, todėl projektas ir įstrigo", - prisiminė K. Paulikas.

Jis pats teigiamai vertina automobilių apmokestinimą Klaipėdos senamiestyje, tačiau, verslininko manymu, rinkliava turėtų nediskriminuoti klaipėdiečių.

"Senamiesčiai apmokestinti visame pasaulyje. Klaipėda jokia išimtis. Tačiau kitose šalyse vietiniai gyventojai turi galimybę automobilius laikyti specialiose aikštelėse ar daugiaaukštėse aikštelėse už simbolinį mokestį. O pagrindinės lėšos ten surenkamos iš turistų. Reikėtų vietinius gyventojus įtraukti į tokių daugiaaukščių ar požeminių aikštelių statybas kaip dalininkus. Mainais jie gautų galimybę juose laikyti savo automobilius", - siūlė verslininkas.

Nėra alternatyvų

Užtat kita pokalbininkė, Senamiesčio verslininkų asociacijos tarybos pirmininkė Eugenija Odebrecht bet kokį papildomą apmokestinimą vertina priešiškai. Verslininkės manymu, jokioje pasaulio šalyje šunkeliai nėra apmokestinti.

"Gaila, kad miesto valdžia sprendžia trumpalaikes problemas, nežiūrėdama į ateitį. Dabar visos surinktos lėšos atiduodamos studentų, moksleivių ir pensininkų bilietams kompensuoti. Tai yra trumpalaikiai ieškojimai skylėms biudžete užkamšyti, kurie veda į krachą. Manau, jei žmonių senamiestyje būtų daugiau, tai ir mes daugiau mokesčių sumokėtume", - piktinosi verslininkė.

Jos teigimu, valdžios sprendimas automobilius apmokestinti ir savaitgaliais, iš senamiesčio išvys paskutiniuosius žmones, kurie būriais trauks į didžiuosius prekybos centrus.

Sumanymo apmokestinti net ir kiemuose stovinčius automobilius autoriai ragina klaipėdiečius pateikti savo nuomonę. Motyvuotas pastabas ir pasiūlymus teikti galima elektroniniu paštu [email protected] iki š.m. balandžio 20 d. (imtinai).