Palangos aplinkkelis: pabaiga neprasidėjus

Priminsime, jog Palangos aplinkkelio projektą nutarta vykdyti Lietuvoje iki šiol neregėtu - viešojo ir privataus sektorių partnerystės - būdu.

Suplanuota, jog aplinkkelio projektavimo ir tiesimo darbus vykdys viešąjį konkursą laimėjusi privati įmonė. Vėliau ji taip pat atliks šio objekto remonto darbus, teiks visas kelio priežiūros paslaugas.

Partnerystės sutartį planuota sudaryti 25 metams. Konkursą laimėjusi įmonė per pirmuosius dvejus metus savo lėšomis turėtų nutiesti aplinkkelį ir dar 23 metus jį remontuoti bei prižiūrėti. Atlygis už atliktus darbus ir paslaugas valstybės lėšomis būtų mokamas tik nuo trečių metų ir būtų išmokėtas per likusius 23 metus.

Iš pradžių maksimali projekto vertė siekė 88,6 mln. litų. Konkursas įvyko dar pavasario pabaigoje, tačiau toliau viskas sustojo, nes preliminari jo nugalėtoja iš valstybės paprašė daugiau pinigų nei ši žadėjo skirti. "Vakarų ekspreso" žiniomis, paprašyta suma siekė apie 125 mln. Lt.

Užtruko dėl... kruopštumo

Tada ir užstrigo galutinės sutarties pasirašymas, mat, norint didinti darbams numatytą sumą, reikia Vyriausybės pritarimo, o prieš tai būtina galutinius dokumentus suderinti su keliomis valstybinėmis institucijomis, kurių kone svarbiausia yra Finansų ministerija, turinti numatyti ir galimą riziką, ir mokėjimų planą, ir kitus svarbius formalumus.

Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD), tai - pirmas panašus projektas, todėl buvo būtina viską patikrinti ir suderinti kuo kruopščiau, vadovaudamiesi įstatymais.

LAKD direktorius Skirmantas Skrinskas sako, jog skelbiant konkursą jokių konkrečių terminų, kada turėtų prasidėti aplinkkelio tiesimo darbai, nebuvo numatyta.

"To nebuvo, nes toks viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu vykdomas projektas rengiamas pirmą kartą. Tad iš anksto nebuvo įmanoma pasakyti, kiek užtruks viešojo pirkimo procedūros", - sakė direkcijos vadovas.

Visi tikėjo

Pagaliau spalį buvo gauti visi būtinų institucijų sutikimai, todėl nutarimo projektas dėl pritarimo sutarčiai su rangovu prieš keletą savaičių pateiktas Vyriausybei.

"Darbų vertė pradiniam konkursui buvo paskaičiuota ne visai tiksliai. Be to, jai didelę reikšmę turi ir infliacija, todėl natūralu, kad konkurso laimėtojas pateikė kitą sumą", - tada dienraščiui sakė susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas.

Tuomet jis buvo tikras, kad Vyriausybė pritars sutarčiai, ir tada būtų likę du formalumai - sutartį su rangovais dar kartą turėjo vertinti Viešųjų pirkimų komisija, o po to susisiekimo ministras ją pasirašyti.

Tuo, kad Vyriausybė suteiks patepimą šiam projektui, neabejojo ir Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

"Jei jau Finansų ministerija, paprastai labai priekabiai ir smulkmeniškai vertinanti įvairius projektus, tam pritarė, palaiminimą sutarčiai turėtų duoti ir Vyriausybė", - prieš porą savaičių dienraščiui teigė jis.

Vyriausybė pasakė "ne"

Vakar Vyriausybė būtent dėl išaugusios kainos nepatvirtino Palangos aplinkkelio projekto.

"Vyriausybės pasitarime nutarta, kad dar savaitę specialistai aiškinsis ir žiūrės konkrečiai, kokiose sąmatos vietose tos sumos taip išaugo. Prie šito klausimo bus grįžta vėliau", - po pasitarimo sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

"Pinigus reikia naudoti atsakingai. Reikia rimtai žiūrėti, kodėl yra toks didelis skaičiuojamosios vertės padidėjimas. Aš manau, kad visuomenė gali nesuprasti, kodėl mes imamės įgyvendinti tiek daug pabrangusį projektą", - ministrą cituoja ELTA.

E. Masiulio teigimu, projektas pabrango ir dėl objektyvių priežasčių - pirminė jo vertė buvo skaičiuojama dar 2009 m., tai yra krizės metu, kai įvairių medžiagų kainos buvo nukritusios, o konkursas vyko 2011 m.; be to, didelės lėšos numatytos ir finansiniam projekto aptarnavimui, kadangi vykdytojas lėšas skolintųsi iš bankų ir reiktų mokėti palūkanas.

Tačiau, pabrėžė ministras, norint, kad viešosios ir privačios partnerystės projektai Lietuvoje būtų įgyvendinami skaidriai, patvirtinti Palangos aplinkkelio projekto atidžiai neįvertinusi situacijos ir neišsiaiškinusi visų galimų pabrangimo priežasčių Vyriausybė negali.

Gali ir nebebūti

Ministras neatmetė ir galimybės, kad aplinkkelio projekto apskritai bus atsisakyta.

"Jeigu mes iš tikrųjų nematysime įtikinamų argumentų, dėl ko tiek yra pabrangusi sąmata, šitas projektas gali būti ir pristabdytas. Tada būtų siūlymas apskritai iš naujo skelbti konkursą. Galbūt naujajame konkurse ta pasiūlymų vertė sumažėtų", - teigė E. Masiulis.

Paklaustas, ar gali būti, jog projekto vertė išaugo dėl "specialių susitarimų", ministras sakė tokios informacijos neturįs.

"Neturiu tokių faktų, tai negaliu nieko įtarinėti. Pirminiame variante dalyvavo keturios kompanijos, vėliau viena atsiėmė siūlymą, trys kompanijos dalyvavo. Konkurencija teikiant pasiūlymus buvo", - sakė E. Masiulis.

Beje, kol kas neatskleidžiama, kas laimėjo konkursą - esą formaliai viešojo pirkimo procedūros dar nebaigtos, ir nei laimėtojo, nei tikslios sutarties sumos skelbti negalima.

Apie projektą

Naujas 8,3 km ilgio aplinkkelis apjuostų Palangą - jis būtų magistralinio kelio Klaipėda-Liepoja dalis. Nuo kurortinio miesto aplinkkelis nukreiptų tranzitinį transportą, važiuojantį Liepojos, Klaipėdos ir Šiaulių kryptimis.

Tikimasi, jog tai padėtų išvengti spūsčių, dėl intensyvaus eismo susidarančių Palangos miesto Klaipėdos plento ir Kretingos gatvėse, pagerintų eismo sąlygas ir saugą, padėtų mažinti oro taršą.

Tiesiant aplinkkelį, netoli Palangos esanti Vydmantų sankryža būtų rekonstruota į skirtingų lygių sankryžą, taip pat būtų įrengtos dar dvi vieno lygio sankryžos.