Pajamų nelygybė Lietuvoje jau bado akis

Lietuvoje kovojant su pajamų nelygybe reikia skubiai imtis realių reformų mokesčių, pensijų ir švietimo srityje, teigia Lietuvos bankas (LB), perspėjantis, kad dalies gyventojų skurdi finansinė padėtis skaldo visuomenę, kelia įtampą tarp miestų ir regionų, grasindama tvariam ūkio augimui ir žmonių gerovei.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas teigia, kad šalies ekonomika jau kurį laiką auga, tačiau nerimą kelia tai, kad to augimo naudą junta ne visi vienodai. Neišspręstos pajamų nelygybės problemos gali skaudžiai atsiliepti valstybės ekonominei raidai.

„Pajamų nelygybę galima ir būtina mažinti nedelsiant. Kad tai įmanoma, įrodo Šiaurės šalių pavyzdžiai (...) Mokesčių sistema, pensijų sistema ir švietimas - tai yra trys ramsčiai, kurie padėtų mažinti nelygybę. O nelygybė Lietuvoje tik didėja“, - sakė V. Vasiliauskas, kalbėdamas Lietuvos banko surengtoje Ekonomikos konferencijoje, kurioje šalies ir užsienio ekspertai ieškojo būdų nelygybei Lietuvoje mažinti.

Centrinio banko vadovas susiejo pajamų nelygybės problemas su emigracija.

„Mūsų pagrindinė žinutė yra tokia, kad didžiausia pajamų nelygybės grimasa gali būti susijusi su galimybių nelygybėmis ir didžiausia to išraiška šiandien yra emigracija (...) Emigracija yra pajamų nelygybės pasekmė. Neteisingumo jausmas, mano galva, yra esminis momentas, kuris verčia žmones galvoti apie gyvenamosios vietos pakeitimą“, - aiškino V. Vasiliauskas, pabrėžęs, kad dalį žmonių Lietuvą ragina palikti korupcija.

Finansų ministras Vilius Šapoka pastebi, kad lygiava visuomenėje nėra išeitis. Pasak jo, tyrimai rodo, kad, jeigu pajamų nelygybė yra sąžininga - t. y. didesnės pajamos proporcingos įdirbiui, - žmonės tai vertina teigiamai, bet Lietuvoje matomos visai kitos tendencijos.

„Smarkiai dirbantys žmonės negali išlipti iš skurdo. Dar didesnė problema, kad dalis sukaupiančiųjų turtus tai padaro nesąžiningai - dėl korupcijos, mokesčių vengimo, elementarių vagysčių. Visų pirma, reikia didinti mažai uždirbančiųjų pajamas, kad jie galėtų atsistoti ant kojų, sukurti saugumą tiems, kuriems laikinai nepasiseka.

Kitas dalykas, negalime toleruoti korupcijos“, - kalbėjo ministras V. Šapoka, sakantis, kad būtina atkurti piliečių pasitikėjimą valstybe, išmokti efektyviau leisti valstybės pinigus, tuomet bus galima perskirstyti daugiau, atitinkamai atsiras paskatos mokėti mokesčius.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas Romas Lazutka teigia, kad Lietuvoje pajamų perskirstymo sistema veikia neefektyviai.

„Lietuva yra viena iš šalių, kuriose ta perskirstymo sistema veikia nepakankamai efektyviai. Reikia stiprinti perskirstymą taikant progresyvumą. (...) Pajamų ir turto mokesčiai, sveikatos draudimo įmokos iš esmės nieko neperskirsto“, - teigia R. Lazutka, pasak kurio, labiausiai prie pajamų nelygybės sumažinimo prisideda pensijos.

LB teigimu, pajamų nelygybę mažintų didesnis sukurtos ekonominės gerovės perskirstymas. Pagal biudžeto ir BVP santykį Lietuva pernai buvo Europos Sąjungos (ES) valstybių sąrašo pabaigoje: pagal surenkamas pajamas (34,5 proc. BVP) - trečia nuo galo, o pagal išlaidas (34,2 proc. BVP) - priešpaskutinė. Viena iš priežasčių - veikimas šešėlyje.

LB valdybos pirmininkas teigia, kad dabartinis šešėlinės ekonomikos dalis Lietuvos ūkyje yra nepateisinamas, o neįveikus šios negerovės, neverta galvoti apie situacijos šalyje gerėjimą.

„Sisteminiai mokesčių reformos pertvarkymai yra esminis dalykas. Šešėlinės ekonomikos lygis Lietuvoje yra netoleruotinas. Galime vartytis kūlversčiais, bet nieko nepavyks, kada mūsų šešėlis yra ketvirtadalis ekonomikos. Proveržis leistų padidinti viešųjų finansų krepšelį ir nukreipti į sritis, į kurias labiausiai reikia. Sakyti, kad ekonominis augimas mus išgelbės, tėra patogi doktrina, kuri neveikia“, - sakė V. Vasiliauskas.

Vykdant platesnės aprėpties reformą mokesčių srityje būtina susitelkti, pirma, į darbo jėgos apmokestinimo peržiūrą, antra, pajamų mokesčio tarifų įvairovės mažinimą ir trečia - į naujų pajamų šaltinių paiešką. Galėtų ir turėtų būti svarstomas platesnės turto mokesčio bazės įteisinimas.

Finansų ministras V. Šapoka teigia, kad, tarptautinių organizacijų vertinimu, du trečdalius Lietuvos viešųjų finansų pajamų atotrūkio paaiškina būtent šešėlis, todėl mokesčių administravimui yra daug erdvės. Kita vertus, nevertėtų apsiriboti vien administravimu - reikia pačią mokesčių sistemą padaryti paprastesnę ir teisingesnę.

Ministras V. Šapoka teigia, kad, įgyvendinus Vyriausybės siūlomas priemones, jau artimiausiu metu bus matyti teigiamų pokyčių.

„Kalbant apie skurdo ir nelygybės mažinimą, yra šios priemonės: neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimas, minimalios mėnesio algos didinimas, „vaiko pinigų“ įvedimas, gan žymus pensijų padidinimas. Vertindami jau po metų statistiką, tikrai pamatysime save geresnėje padėtyje kitų šalių kontekste“, - sakė ministras, pasak kurio, pokyčius matys ir vadinamoji vidurinė klasė, nes, didinant NPD, mokesčių našta mažės ir uždirbantiesiems vidutinį atlyginimą ar daugiau.

Lietuvos banko teigimu, mažėjant gyventojų skaičiui ir visuomenei senstant, svarbu didinti žmonių motyvaciją dalyvauti socialinio draudimo sistemoje. Siūlomas nebrangus būdas tai padaryti - asmeninė sąskaita, iš kurios gyventojas kasdien galėtų matyti, kokią pensiją jam garantuoja oficialus uždarbis. Sustiprinta įmokų ir išmokų sąsaja bei aiškumas mažintų paskatas likti šešėlyje ir gerintų „Sodros“ situaciją.

Tačiau pertvarkant pensijų sistemą reikėtų ją suvokti kaip vientisą visumą ir jokiu būdu nepriešinti atskirų jos elementų (pakopų).

Kalbėdamas apie pokyčius švietimo srityje centrinio banko vadovas V. Vasiliauskas akcentavo būtinybę investuoti į mokslo kokybę, užuot toliau investavus į infrastruktūrą.

Eurostato duomenimis, pajamų nelygybė Lietuvoje yra viena didžiausių visoje Europos Sąjungoje (ES). Mūsų šalyje 2012 m. 20-ies proc. daugiausia uždirbančiųjų ir 20-ies proc. mažiausiai uždirbančių gyventojų pajamos skyrėsi 5 kartus. Pernai šis rodiklis viršijo jau 7 kartus. ES vidurkis - 5 kartai. Skurde vis dar gyvena kas penktas Lietuvos žmogus. Didelė dalis skurstančių - tvarkingi, dirbantys, už žemą (minimalų ar net mažesnį) atlygį šeimas išlaikyti mėginantys žmonės, taip pat bedarbiai ir pensininkai.