Pagalvės pinigai - skrydžiui į Londoną

Kam bus panaudoti „pagalvės“ pinigai?

Palangos Savivaldybės Rinkliavų skyriaus duomenimis, gavus poilsio namų, poilsiaviečių, viešbučių ir beveik visų oficialiai nakvynę suteikiančių fizinių asmenų deklaracijas apie poilsiautojų srautą iki gruodžio pirmosios, paaiškėjo, jog į kurorto biudžetą pervesta apie 548 tūkst. litų rinkliavos už naudojimąsi kurorto infrastruktūra.

Vakar buvo išplatintas informacinis pranešimas, kuriame skelbiama, kad lėšos, gautos iš rinkliavos už naudojimąsi viešąja Palangos kurorto infrastruktūra, bus panaudotos projekto „Palanga – Lietuvos kultūros sostinė“ renginiams, kurorto reklamai bei tiesioginių skrydžių Palanga – Londonas rinkodarai. Taip apsisprendė darbo grupė, sudaryta iš Palangos Savivaldybės specialistų, miesto kultūros atstovų, Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos bei privataus apgyvendinimo paslaugas teikiančios organizacijos „Svetingas šeimininkas“ narių.

Apsispręsta, jog dalis iš rinkliavos gautų lėšų bus skirta projektui „Palanga – Lietuvos kultūros sostinė“ įgyvendinti, kadangi vietoje planuotų 300 tūkst. litų, šiam tikslui Kultūros ministerija skyrė tik 100 tūkst. litų. Tad norint visuomenei pristatyti tikrai aukšto lygio renginius, finansais turi prisidėti ir Palangos savivaldybė. Lėšų planuojama skirti tiems projekto renginiams, kurie Palangoje vyks ne vasarą.

Taip pat vieningai sutarta 150 tūkst. litų skirti planuojamo tiesioginio skrydžio Palanga – Londonas rinkodarai. Dėl minėto reiso šiuo metu vyksta Palangos oro uosto derybos su pigių skrydžių bendrove, o lėšos šiam reisui populiarinti yra viena iš sąlygų, norint jas sėkmingai užbaigti. Ne tik Palangai, bet ir visam Vakarų Lietuvos regionui naudingas reisas padėtų privilioti daugiau turistų ir mažinant sezoniškumą.

Dalį surinktų lėšų nuspręsta skirti ir kurorto reklamai vietinėje bei užsienio rinkoje, taip pat –bendrai kurorto viešo informavimo sistemai su nuorodomis mieste, moderniais afišų stulpais ir informaciniais ekranais įdiegti.

„Šios lėšos turi būti panaudotos taip, kad mažintų sezoniškumą ir padėtų į Palangą privilioti daugiau svečių. Tuomet poilsiautojų sumokėta rinkliava vėl grįš turizmui“, – sakė Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.

Surinko daugiau nei planuota

Kaip sakė Rinkliavų skyriaus vedėja Žaneta Žulkuvienė, nors rudens mėnesiai „pagalvės” mokesčio atnešė nedaug, vis tik tikimasi, kad gruodžio mėnuo būsiąs dosnesnis, mat į Palangą ilgam Kalėdų švenčių laikotarpiui bei sutikti Naujųjų metų ketina atvykti daug svečių. Tad jau dabar galima teigti, jog Palanga bus gavusi pinigų daugiau, nei buvo planuota – prieš įvedant naują rinkliavą kalbėta, jog tikimasi surinkti apie 0,5 mln. Lt naujojo mokesčio.

Priminsime, jog imdamos po vieną litą nuo asmens už nakvynę, 128 kurorto poilsio ir apgyvendinimo įmonės per paskutinį vasaros mėnesį į savivaldybės biudžetą pervedė apie 120 tūkst. litų. Privačiame sektoriuje nakvynės paslaugas teikiantys asmenys surinko apie 70 tūkst. litų.

Per liepą poilsio įstaigos bei poilsiautojus priimantys privatūs asmenys buvo deklaravę apie 220 tūkst. nakvynių.

Liesiausias rinkliavos už naudojimąsi kurorto infrastruktūra surinkimo prasme vasaros mėnuo buvo birželis, kai į kurorto biudžetą įmokėta 78 727 Lt.

Mokėjo sąžiningai

Nors po liepos mėnesio buvo pasigirdę kalbų, neva planuotojo pusės milijono litų gali nepavykti surinkti, nes esą tiek viešbučiai, tiek poilsio namai, tiek privatus sektorius – pastarasis ypač linksniuotas – ne tik kad neskuba atsiskaityti, bet galimai „pasukčiauja“ deklaruodami, kiek poilsiautojų pas juos nakvojo.

„Tokių kalbų nei girdėjome, nei galime komentuoti, – rugsėjį sakė tuometinė Rinkliavų skyriaus vyriausioji specialistė Žaneta Žulkuvienė. – Priešingai – tiek viešbučiai, tiek poilsio namai, tiek besidarbuojantys privačiame sektoriuje labai stropiai pildė deklaracijos formas, net eilės susidarydavo. Beje, besiguodžiančių girdėti neteko, o pasidžiaugiančių, kad lėšos bus skirtos po vasaros aprimstantį miestą pagyvinantiems renginiams viešinti ir taip pritraukti į Palangą svečių, kad surinkti pinigai bus panaudojami tikslingai, buvo ne vienas“.

Ž. Žulkuvienė minėjo, jog mero potvarkiu ketinta kurti specialią darbo grupę, kuri ir spręs, kam konkrečiai bus skiriamas finansavimas iš surinktųjų lėšų už naudojimąsi kurorto infrastruktūra.

Planavo finansuoti viešuosius ryšius

Palangos meras Šarūnas Vaitkus rugsėjo pabaigoje patvirtino, jog klausimus, kam panaudoti surinktuosius per pusę milijono litų bei galimai į miesto piniginę įkrisiančius kelias dešimtis tūkstančių, spręs speciali darbo grupė.

Balandį, kai buvo pristatomas ketinamas įvesti naujas mokestis, miesto vadovas yra sakęs, jog tiek Druskininkai naudoja, tiek Palanga, jei būtų įvestas mokestis, naudotų surinktas lėšas kurorto infrastruktūrai gerinti bei ne sezono metu organizuojamiems renginiams viešinti.

„Manau, viena iš priežasčių, kodėl, tarkim, Viešbučių ir restoranų asociacijos nariai pritarė šiai rinkliavai, ta, jog jie pamatė, kad kartu su Savivaldybe ir Kultūros centru organizuotų švenčių informaciją stengėmės kuo plačiau paskleisti. Taip į mūsų kurortą buvo sukviesta daugybė svečių, kurie čia nakvojo ir atnešė pajamų verslininkams, – pavasarį aiškinio Š. Vaitkus. – Tačiau toks viešinimas – tie patys vaizdo klipai ar reklaminiai skelbimai spaudoje – kainuoja, ir vien Savivaldybės lėšų tam nepakanka. Tad simbolinis vieno lito mokestis už nakvynę, atiteksiantis tam, kad į Palangą būtų pritraukiama daugiau svečių ne sezono metu, niekam našta nebūtų – nei verslui, nei turistui“.

Pasiūlymų daug

Praėjusią savaitę mero vadovaujama darbo grupė rinkosi ir bandė dėliotis, kam būtų galima panaudoti surinktąsias pagalvės mokesčio lėšas.

„Kol kas dar anksti kalbėti, kam bus panaudotos surinktos lėšos. Rinkomės pirmą kartą, minčių ir pasiūlymų buvo daug, ir nežinome, ar verta ką nors komentuoti, kol nebus priimtas vieningas sprendimas“, – vos ne žodis į žodį ketvirtadienio dieną sakė darbo grupės nariai Kultūros skyriaus vedėjas Vygantas Rekašius ir Kultūros centro direktoriaus pavaduotojas, Palangos miesto tarybos narys Nerijus Stasiulis.

„Atsakyti, kam konkrečiai bus skiriami surinktieji pinigai, dar negalime, pirmojo darbinio susitikimo metu bandėme tiesiog susidėlioti prioritetines sritis, kurioms būtų galima panaudoti lėšas, gautas iš rinkliavos už naudojimąsi kurorto infrastruktūra, – kiek atviresnis buvo Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas Remigijus Kirstukas. – Kalbėta, kad dalį lėšų reikėtų skirti naujajam skrydžiui iš Palangos oro uosto į Londoną reklamuoti. Kaip žinote, visa reikalinga suma būtų apie 400 tūkst. Lt, mūsų miestas yra įsipareigojęs skirti 40 procentų naujam skrydžiui reklamuoti reikalingos sumos – 150 tūkst. litų. Ar jie visi būtų skiriami iš „pagalvės” mokesčio lėšų, dar nežinome. Taip pat buvo pateiktas pasiūlymas dalį lėšų panaudoti miesto informacinei sistemai sutvarkyti, nes tai – taip pat kurorto įvaizdžio dalis. Dera pastebėti, jog dabar ant vamzdžių pamautos nuorodos grožio Palangai neprideda. Be abejo, kalbėta, kiek lėšų reikėtų skirti renginių viešinimui“.

Pirmiausia – skatinti turizmą

Savo pasiūlymus pateikė ir Palangos viešbučių ir restoranų asociacija. Jos prezidentė Giedrė Kvedaravičienė sakė, jog visų asociacijos narių bendra nuomonė – lėšas, kurias „sunešė“ kurorto svečiai, privalu panaudoti turistų pritraukimui į kurortą bei jo viešinimui užsienio rinkose.

„Manome, jog derėtų aktyviau dalyvauti įvairiose parodose, skleisti informaciją žiniasklaidos priemonėse, pristatyti, kuo Palanga patraukli kaip poilsio ir atostogų miestas“, – sakė G. Kvedaravičienė.

Pasak jos, Palangos viešbučių ir restoranų asociacija nelabai sutinka su pasiūlymais daugiau lėšų skirti kurorto infrastruktūrai ir tiems projektams, kurie aktualesni patiems palangiškiams negu miesto svečiams.

„Rinkliavą mokėjo poilsiautojai, ir natūralu, kad ją panaudotume dar didesniam turistų skaičiui pritraukti – tokiu būdu į miestą ateitų daugiau pinigų, surinktume daugiau ir to paties „pagalvės” mokesčio“, – pastebėjo asociacijos prezidentė.