Paaiškėjo kokio dydžio pensijos tikisi būsimi pensininkai
Dirbantys šalies gyventojai kaip norimą gauti pensiją įvardija 693 eurų sumą, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. Ši suma beveik 2,5 karto pranoksta dabartinę vidutinę pensiją, kuri siekia apie 300 eurų. Pastebėtina, kad tyrime dalyvavę šiandienos senjorai nurodė norintys gauti apie 600 eurų siekiančią pensiją.
„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė teigia, kad gyventojų lūkesčiai pensijos dydžiui stipriai prasilenkia su šiandienos pensijos dydžiu. Dirbančiųjų įvardyta beveik 700 eurų siekianti suma yra ne tik didesnė už dabartinę pensiją, bet viršija ir vidutinį atlyginimą šalyje. Savo ruožtu, nors daliai dabartinių pensininkų gaunamos pensijos užtenka, jiems tenka riboti poreikius, daugeliui jų padeda vaikai.
„Pagrindinės įžvalgos tokios, kad 19 proc. pensininkų patenkinti esama pensija, tačiau jos užtenka tik būtinų poreikių tenkinimui, iš esmės, visi esami pensininkai riboja savo poreikius. Dažniausiai maisto ir pramogų sąskaita. Kas antrą pensininką remia vaikai. Būsimi pensininkai sako, kad neišgyventų iš dabartinės pensijos, tačiau 33 proc. dėl to nedaro beveik nieko“, - ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė J. Cvilikienė, pastebėjusi, kad labiausiai savo poreikius tenka riboti miestuose gyvenantiems pensininkams, moterims.
90 proc. dabartinių senjorų tam, kad išgyventų, naudoja turimas santaupas, paprastai - ne daugiau kaip 200 eurų per mėnesį. Kas antras pensinio amžiaus gyventojas, kaip minėta, taip pat sulaukia finansinės paramos iš savo vaikų, kuri dažnu atveju siekia iki 100 eurų per mėnesį.
„Swedbank“ apklausa taip pat parodė, kad 95 proc. gyventojų pesimistiškai vertina galimybę išgyventi iš dabartinės vidutinio dydžio pensijos. Pasak apklaustųjų, tokios sumos neužtektų turimiems poreikiams patenkinti. Sunkiausiai tokią sumą pragyvenimui įsivaizduoja jauniausi - iki 25 m. amžiaus - didmiesčių gyventojai bei asmenys, gaunantys didesnes pajamas.
J. Cvilikienės teigimu, jokių veiksmų dėl papildomo kaupimo nesiimantys gyventojai, sulaukę garbaus amžiaus, turės tenkintis valstybine pensija, kuri, tikėtina, sieks ne daugiau nei 27 proc. jų gaunamo oficialaus atlyginimo.
Tyrimas parodė, kad populiariausias būdas rūpintis didesne pensija yra kaupimas II pensijų pakopos fonduose. Tą šiuo metu nurodė darantys 46 proc. vdirbančiųjų. Bet iš tiesų skaičius esąs daug didesnis - statistika rodo, kad II pensijų pakopoje lėšas kaupia apie 90 proc. darbingo amžiaus šalies gyventojų. Vadinasi, kone kas antras gyventojas, pasirašęs kaupimo sutartį, to nėra įsidėmėjęs, ir tai rodo, kad dažnai pensijos kaupimas nesureikšminamas, tuo mažai rūpinamasi.
J. Cvilikienė pastebi, kad norint išėjus į pensiją gauti 70 proc. buvusių pajamų siekiančią pensiją, reiktų kaupti lėšas ir III pensijų pakopoje. Bet tyrimo rezultatai atkleidė, kad tai šiuo metu daro tik apie 6 proc. šalies gyventojų. Argumentuodama ankstyvo kaupimo naudą „Swedbank“ Finansų instituto vadovė pateikė pavyzdį, kai vidutinį darbo užmokestį gaunantis gyventojas tikėtųsi gauti 70 proc. atlyginimo siekiančią pensiją (apie 460 eurų). Tam jis turėtų III pensijų pakopoje sukaupti 35,6 tūkst. eurų, jeigu yra vyras, arba 47,4 tūkst. eurų, jeigu yra moteris.
Kuo asmuo vėliau pradeda kaupti, tuo didesnės ir jo įmokos.
„Kuo anksčiau priimsite sprendimą kaupti senatvei, tuo mažiau reikės kas mėnesį skirti, kad sukauptumėte reikiamą sumą“, - pažymi J. Cvilikienė.
Reprezentatyvų tyrimą šių metų liepos-rugpjūčio mėn. atliko kompanija „Spinter tyrimai“.
Rašyti komentarą