„Mes rūpinamės tvaria verslo plėtra, tai reiškia – ir aplinka, kurioje veikiame. Nors Klaipėdos savivaldybė atlieka miesto aplinkos monitoringą, kuriuo įvertina ir mūsų teritoriją, užsakome papildomus aplinkos oro kokybės tyrimus. Vertinant abiejų tyrimų rezultatus galima teigti, kad intensyviai vystomas verslas neturėtų būti tapatinamas su neigiamu poveikiu aplinkai“, – sakė Klaipėdos LEZ generalinio direktoriaus pavaduotojas Raimondas Bakas.
Tyrimo metu išmatuoti anglies monoksido, azoto dioksidų, sieros dioksido ir kietųjų dalelių kiekiai ore. Matavimo duomenys buvo lyginami su Aplinkos ministerijos patvirtintomis normomis. Oro kokybės vertinimą Klaipėdos LEZ užsakymu atliko bendrovė „COWI Lietuva“.
„Šio tyrimo tikslas buvo nustatyti aplinkos oro kokybę Klaipėdos LEZ ir artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje. Vertinant paskutiniųjų metų rezultatus matyti, kad aplinkos oras liko neužterštas, nagrinėjamų teršalų koncentracija nedidėja ir yra žymiai mažesnė už atskiriems teršalams nustatytus leidžiamus dydžius. Greta LEZ esančiose Lypkių, Jakų ir Rimkų gyvenvietėse tiriamų oro teršalų koncentracija taip pat yra mažesnė už šiems teršalams nustatytus leidžiamus dydžius“, – kalbėjo „COWI Lietuva“ aplinkosaugos skyriaus vadovė Dana Bagdonavičienė.
Oro kokybės vertinimui bendrovė naudojo matematinį modelį „SELMAGIS“. Skaičiavimai atlikti įvertinus LEZ teritorijoje ir 2 kilometrų atstumu veikiančių ūkinės veiklos objektų, o taip pat autotransporto taršą bei tolimąsias pernašas. Vertinant aplinkos oro kokybę būtina atsižvelgti į meteorologines sąlygas, tad šiam tyrimui buvo naudojami Klaipėdos meteorologinės stoties 2011 m. matuotų meteorologinių sąlygų duomenys.
Vertinimo duomenys atskleidė, kad anglies monoksido koncentracija Klaipėdos LEZ teritorijoje yra iki dviejų kartų mažesnė nei prie šalia esančio Šilutės plento, nes šį teršalą, kaip ir azoto oksidus, į aplinką daugiausia išmeta ir didžiausią įtaką miesto aplinkos oro kokybei daro autotransportas. Pernai, lyginant su 2010 m. duomenimis, anglies monoksido koncentracija aplinkos ore beveik nepakito ir tesiekė tik 1 proc. šiam teršalui nustatyto leistino dydžio.
Vidutinė metinė kietųjų dalelių koncentracija didžiojoje Klaipėdos LEZ teritorijos dalyje pernai neviršijo 35 proc. minimalaus leistino kiekio – lyginant su 2010 m., ji sumažėjo beveik dvigubai (nuo 63 proc. numatytos ribos). Azoto dioksido koncentracija neviršijo 20 proc., o sieros dioksido – 12 proc. leistino kiekio. 2010 m. azoto dioksido ir sieros dioksido aptikta atitinkamai 25 ir 15 proc. mažiausio leistino kiekio.
Tyrimo rezultatai patvirtino, kad Klaipėdos LEZ įgyvendinama tvaraus augimo politika ir griežtų tarptautinių aplinkosaugos standartų laikymasis užtikrina švarią aplinką. Klaipėdos LEZ teritorijoje statomų gamyklų, o taip pat ir daugumos jau veikiančių įmonių technologijos atitinka geriausius prieinamus gamybos būdus bei griežtus šioms technologijoms taikomus rodiklius. Galimybė veikti ekonominėje zonoje suteikiama tik toms bendrovėms, kurios atitinka numatytus aplinkosaugos reikalavimus. Klaipėdos LEZ valdanti bendrovė taip pat rūpinasi artimiausia aplinka ir vykdo teritorijos apželdinimo programą.
Rašyti komentarą