Optimizmas iš darbo rinkos traukiasi

Tokias išvadas pateikia įmonių kredito riziką vertinanti UAB „Creditreform Lietuva“, išanalizavusi viešus „Sodros“ duomenis apie darbuotojų skaičių.

Per metus (palyginti su 2012 m. spalio 1 d.) darbuotojų skaičius išaugo 21,7 tūkst. (+1,7 proc.). Labiausiai prie to prisidėjo didmeninės prekybos, pramonės ir paslaugų įmonės. Daugiausiai darbuotojų neteko finansinio tarpininkavimo sektorius.

„Po 9 mėnesius trukusio darbo rinkos „įšalo“ darbuotojų skaičius antrą šių metų ketvirtį ėmė augti labiau nei pernai. Tiesa, minimalios algos padidinimui jautriose šakose augimas buvo lėtesnis nei pernai arba mažėjo, tačiau tą smukimą su kaupu kompensavo darbo vietų gausėjimas pramonės, transporto ir statybų šakose, - pastebi UAB „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa.

Bet III ketvirtį optimistinės tendencijos aprimo. Bendrus rodiklius į viršų „tempė“ paslaugų sektorius - ten sparčiau nei pernai augta tik kelionių organizavimo, įdarbinimo ir lažybų bei azartinių lošimų veiklose. Tačiau, abejoja R.Trumpa, tai vargu ar gali būti tvaraus augimo pagrindas.

„Pramonėje augimas menko, visų pirma siuvimo, baldų ir medžio apdirbimo įmonėse, tačiau metalo apdirbimo ir mašinų gamybos šakos kilo. Augimas strigo ir IT sektoriuje - šiemet neatsirado naujų stambių IT sektoriaus darbdavių, be to, augimą ribojo darbuotojų trūkumas. Jei esamos tendencijos išliks, ateinančiais metais labiausiai darbuotojų turėtų gausėti statyboje, IT ir dalyje pramonės šakų“, - prognozuoja R.Trumpa.

Šių metų spalio 1 d. 94 861 Lietuvos įmonėje buvo įdarbinta 1 289 700 darbuotojų. Apie 10 proc. darbuotojų skaičiaus padidėjimo ar sumažėjimo tenka kelioms dešimtims įmonių, kuriose fiksuoti didžiausi pokyčiai. 67 įmonės personalą gausino daugiau kaip 100 darbuotojų. Tarp tokių įmonių - 15 pramonės, 9 prekybos, po 4 transporto ir statybos sektoriaus atstovės.

Tačiau tuo pat metu 55 įmonėse darbuotojų sumažėjo daugiau kaip šimtu. Tarp tokių įmonių yra po 8 pramonės ir statybos, po 4 transporto, prekybos ir finansinio tarpininkavimo įmones.

- Ar pavasarį apėmęs optimizmas dėl didėjančio užimtumo nebuvo saviapgaulė? - pasiteiravome Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos departamento vadovo Sigito BESAGIRSKO.

- Yra objektyvių priežasčių, stabdančių augimą. Mūsų siuvimo pramonė šiuo metu labai stengiasi atsilaikyti konkurencinėje kovoje prieš Azijos šalis. Daugelis įmonių atnaujina įrangą, efektyvina procesus, tad jose reikia mažiau rankų darbo. Žmonės šiame sektoriuje atleidinėjami ir dėl to, kad nemažai įmonių jau minėtos Rytų šalių konkurencijos neatlaiko.

Tekstilės sektoriuje didelio darbo vietų kūrimo proveržio nepamatysime. Patys žmonės nenori ten dirbti, nes jos įvaizdis nuvertintas. Jauni žmonės nestoja į tekstilės specialybes, tiek profesinio lygmens, tiek į aukštąsias mokyklas, tad įmonėms trūksta specialistų - technologų, gamybos meistrų.

- Kas vyksta statybų sektoriuje - vienos įmonės priima šimtus naujų darbuotojų, kitos - šimtais atleidinėja, nors valdžia užvedė daugiabučių renovaciją?

- Statybų mastai šalyje didėja, bet užimtumo statistiką gadina šešėlis. Rimtos kompanijos, tapusios gen. rangovais, dažniausiai persamdo mažesnes kompanijas, kuriose pusė žmonių net verslo liudijimų neturi. Jei Valstybinė darbo inspekcija „prasineštų“ per bet kurį individualių namų kvartalą ir pasižiūrėtų, kas ten stato, rastų tūkstančius nelegalių darbuotojų. Kita vertus, tie nelegalai turi labai gerai išlavintų triukų, kaip išsisukti - apsimesti giminaičiais, interesantais arba, jei dirba pastato viduje, apskritai inspektorių neįsileisti.

- Kodėl niekaip neatsigauna finansinio tarpininkavimo rinka?

- Nes neatsigauna pats kreditavimas. Manau, jeigu bankai ir toliau laikysis tokios, sakykime, lietuviškai griežtos skolinimo politikos, pradės trauktis ir kitos su tuo susijusios paslaugos. Kita problema - didelė dalis užimtumo buvo susijusi su ES struktūrinių fondų pinigais, kurie baigia išsekti. O naujo laikotarpio parama ateis ne anksčiau kaip 2015 m. viduryje, taigi įmonės tam ruošiasi ir jau dabar atsikrato darbuotojų.

- Tai kitąmet su ES parama susijusių darbo vietų dar labiau mažės?

- Tie projektai, kurie pradėti, vyks toliau, bet jų aptarnaujančiam sluoksniui - įvairiems konsultantams, projektų rašytojams, finansiniams tarpininkams ir kitiems paramos gavėjų prielipams bus gana riesta.

- Tačiau užimtumo augimas kelionių ir lošimų sektoriuje tarsi jau rodo, kad gyvename geriau?

- Tai natūralu, nes Lietuva dabar pirmininkauja ES. Liepą ir rugpjūtį turizmo srityje visada užimtumas būdavo geras. O nuo jo kritimo rugsėjį šiemet gelbsti pirmininkavimas. Lošimo paslaugų teikėjai nėra mūsų konfederacijos nariai, bet galima spėti, kad jų sėkmė irgi susijusi su pirmininkavimu. Man teko būti ne viename Europos Komisijos renginyje ir matyti, kaip rimti biurokratai pasibaigus oficialiems renginiams būriais traukia į kazino. Gal ir Vilniuje svečiai iš ES ne miestu grožisi, o praleidžia laisvalaikį tokiu būdu.