Oficialią emigraciją paskatino mokesčiai?

Anot Statistikos departamento, šių metų sausio-birželio mėnesiais išvykimą iš Lietuvos deklaravo 31 tūkst. 731 asmuo. Pernai per šį laikotarpį oficialiai emigravo 21 tūkst. 248 asmenys. Išankstiniais duomenimis, šiemet daugiausia žmonių išvyko į Jungtinę Karalystę, jie sudarė beveik pusę - 45,8 proc. visų emigrantų. Į Norvegiją išvyko 12 proc., į Vokietiją į 8,5 proc., į Airiją - 7,1 proc. Lietuvos gyventojų.

Išvykimą iš Klaipėdos į užsienį per šiuos metus iki liepos vidurio jau deklaravo 1 967 asmenys. Pernai per visus metus tokių asmenų buvo 2 102, tad tikėtina, kad šiemet bendras išvykusiųjų skaičius bus kur kas didesnis.

Teigiama, kad dauguma emigrantų iš Lietuvos į Vakarų Europą išvyksta dėl didesnių algų. Taip pat gyventojų mažėjimą lemia neigiama natūrali gyventojų kaita, per praėjusius metus mirė 9,6 tūkst. žmonių daugiau negu gimė. Dėl emigracijos ir neigiamos gyventojų kaitos Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo nuo 3,7 mln. 1990 metais iki 2,8 mln. šiais metais.

Klaipėdos savivaldybės administracijos Gyvenamosios vietos deklaravimo poskyrio vedėja Kristina Božienė sakė, kad daugiau interesantų dėl išvykimo deklaravimo sulaukta po to, kai "Sodra" nusprendė išieškoti skolas iš gyventojų, kurie nėra sumokėję privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų ir nepateikė duomenų, jog šią prievolę įvykdė užsienyje.

"Nėra visiškai tie skaičiai teisingi, nes nemažai žmonių, kurie dabar deklaruoja išvykimą, yra išvykę jau daug metų, bet tik dabar tvarkosi dokumentus. Jie gavo pranešimus dėl PSD skolų ir dabar deklaruoja išvykimą, nors atėję sako, kad jau yra išvykę 2, 3 ar 5 metus. Taigi statistika nereiškia, kad žmonės tik dabar išvyko", - kalbėjo K. Božienė.

Naujienų agentūrai BNS ekspertai teigė, kad šiemet emigracijos srautai galėjo augti dėl pragyvenimo nelygybės ar kainų augimo, tačiau neatmestina ir tai, kad išvykimą deklaravo anksčiau emigravę asmenys.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas atkreipė dėmesį, kad objektyvių priežasčių, kurios galėtų būti tiesiogiai sietinos su didesne nei pernai emigracija, nebuvo: saugumo situacija neblogėjo, ekonomika augo.

"Vienintelė ekonominė priežastis - augančios kainos ir dėl to mažėjanti kai kurių žmonių perkamoji galia. Tai atsispindi ir sociologinėse apklausose: praėjusio rudens "Eurobarometro" apklausa rodo, kad lietuviai iš visų ES šalių išsiskiria tuo, kad jiems ypač didelį nerimą kelia augančios kainos. Tai tarp ekonominių priežasčių galėtų būti pagrindinė", - teigė jis.

DNB banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė taip pat tvirtino, kad ekonominių priežasčių palikti Lietuvą šiuo metu nėra. Jos teigimu, emigraciją į Jungtinę Karalystę šiemet taip pat galėjo paskatinti ir "Brexit" procesas.

"Manoma, kad jei dabar emigruos, bus galima ten pasilikti, o vėliau emigruoti taps sunkiau. Tas neapibrėžtumas gali atrodyti kaip paskutinis šansas išvykti į Jungtinę Karalystę. Kitas dalykas yra lietuviškas mentalitetas, nepasitenkinimas esama situacija, manymas, kad kitur yra daug geriau. Bet manau, kad ilgainiui tai bus į naudą, nes pamatę pasaulio žmonės pradeda kitaip žiūrėti į tėvynę ir nemaža dalis grįžta ar galvoja sugrįžti ateityje", - svarstė ekonomistė.

INFORMACIJA

Išvykimą iš Lietuvos deklaravę Klaipėdos apskrities gyventojai

2016-aisiais išvykusiųjų pasiskirstymas