Rokas Masiulis, dalyvavęs Pekine vykusiame tarptautiniame forume „Viena juosta, vienas kelias“, interviu BNS sako, kad Lietuva siūlo Kinijai kokybišką transporto ir logistikos grandinę, išnaudojant tiek geležinkelių transportą, tiek Klaipėdos jūrų uostą.
„Kinijos ekonominis potencialas yra didelis, jos plėtojama nauja „Vienos juostos, vieno kelio“ transporto strategija, su aliuzija į buvusį Šilko kelią, norima atkreipti didesnį dėmesį į transportavimo sausumą, o ne jūromis. Panašu, kad ta kryptis Kinijoje yra labai rimtai vystoma, su ja siejamos ne tik greitesnio ir patogesnio prekių judėjimo, tačiau ir Kinijos ekonomikos plėtros ir glaudesnio bendradarbiavimo su kitomis šalimis viltys“, – BNS sakė R. Masiulis.
– „Vienos juostos, vieno kelio“ iniciatyva plėtojama jau nuo 2013 metų, kas naujo yra siūloma dabar?
– Kardinaliai nieko naujo pasiūlyta nebuvo, daugiau dėmesio skirta jau įgyvendintų projektų pristatymui. Kalbėta apie suformuotus traukinių maršrutus, pavyzdžiui, maršrutas į Didžiąją Britaniją, pristatytas Kinijos lėšomis finansuotas geležinkelio projektas tarp Vengrijos ir Serbijos, vakarinėse Kinijos provincijose formuojami nauji logistikos centrai, bendradarbiavimo planai su Kazachstanu, Kirgizija, Turkija.
– Žiniasklaidoje plačiai nuskambėjo Kinijos prezidento Xi Jinpingo pažadas papildomai skirti 124 mlrd. JAV dolerių šiai programai. Kiek tai yra aktualu Lietuvai?
– Reikia suprasti, kad naujame Šilko kelyje dalyvauti norinčios šalys turi labai skirtingas starto pozicijas, jų finansinės galimybes yra nevienodos. Afrikos ir galbūt kai kurioms Rytų Europos šalims, neturinčioms finansinių galimybių pigiai pasiskolinti tarptautinėse rinkose, Kinijos siūlomas finansavimas yra labai reali išeitis. Lietuva neturi problemų skolinantis tarptautinėse rinkose, todėl mums tiesioginio intereso pritraukti Kinijos kapitalą į infrastruktūrą nėra. Mes savo infrastruktūrą galime vystyti patys. Todėl šiuo atveju mūsų interesas yra konsoliduoti Kinijos prekių srautus Lietuvoje, teikiant kinams krovinių perskirstymo, grupavimo, perkrovimo paslaugas. Investicijos nėra tas klausimas, dėl kurio mes važiavome į Kiniją.
– Tačiau jei kinai investuotų, pavyzdžiui, į geležinkelius Lietuvoje, tai skatintų juos ir labiau išnaudoti šią infrastruktūrą?
– Taip, bet infrastruktūra Lietuvoje yra strateginė valstybės nuosavybė. Todėl pirmiausiai reikėtų spręsti nuosavybės klausimus, tačiau to daryti nenumatoma.
– Ar patys kinai nerodo noro investuoti į infrastruktūrą Lietuvoje?
– Kinai visada yra pasiruošę investuoti į infrastruktūrą, tai yra jų verslo plėtros dalis. Kinija turi stiprią cemento, plieno pramonę, ji yra tikrai pajėgi tą daryti. Bet mes tokio prašymo kinams neteikėme ir diskusijos apie tai nebuvo.
– Ką Kinijai siūlo Lietuva?
– Mes „Vienos juostos, vieno kelio“ projekte kol kas esame daugiau kaip stebėtojai, mūsų infrastruktūros plėtros planai, ar tai būtų intermodaliniai Šeštokų ir Palemono terminalai, ar Klaipėdos jūrų uostas, yra visų pirma susiję su mūsų pačių reikmių tenkinimu. Tačiau tuo pačiu mes parodome ir kinams, kad jei jie mato kelią į Europą per Lenkiją, tuo pačiu galėtų atkreipti dėmesį ir į kelią per Lietuvą, kur mes galime pasiūlyti eilę logistinių patobulinimų. Pavyzdžiui, keliaujant per Baltarusijos–Lenkijos sieną dokumentus reikia tvarkyti abiejose pusėse ir tas užima nemažai laiko, tuo metu pasirinkus Lietuvą, tą reikia daryti tik vienoje pusėje, Šeštokuose. Mes galime pasiūlyti greitą procedūrą.
Jei „Vieno kelio, vienos juostos“ projektas bus ir toliau taip sėkmingai vystomas, neatmestina, kad mūsų uostuose pasirodys ir Kinijos prekių (...) Iš uostų didžiausi mūsų konkurentai yra Ryga, Gdanskas ir Talinas. Jei Kinijos kroviniai ateis iki mūsų, tikėtina, kad visi kažkiek jų gautų, nors pagrindinė konsolidacija tikriausiai bus viename iš uostų.
Visas šias logistikos grandines ir Lietuvos pranašumus mes ir pristatėme Kinijos transporto ministerijai, geležinkelių bendrovėms, taip pat Reformų ir planavimo komitetui, kuris toje šalyje atlieka labai reikšmingą rolę. Teko susitikti su šio komiteto vadovu, nustebino detalus Lietuvos žemėlapio žinojimas, galimų krovinių srautų krypčių žinojimas, Klaipėdos uosto žinojimas. Ir, be abejo, Jono Kazlausko žinojimas.
– Ko trūksta iš Lietuvos pusės, kad šiais pasiūlymais būtų pasinaudota?
– Aš nesakyčiau, kad kažkokiais pasiūlymais nebuvo pasinaudota. Tie keleri metai, kuomet vyksta diskusijos su kinais, buvo žvalgybiniai metai ir ta žvalgyba tęsiasi iki šiol. Mes savo ruožtu norime įsitikinti, kad tai bus naujas prekių srautas, o ne jau esančio prekių srauto perskirstymas. Klaipėdos uosto plėtra taip pat turi būti natūrali, ne perskirstant esamą potencialą, o atvedant naujus krovinius. Klaipėdos uostas būtent taip ir augo, kai ateinantys nauji žaidėjai atsivesdavo ir naujus krovinius. Mums tie dalykai yra svarbūs.
Norime pasirašyti trišalį Kinijos–Lietuvos–Baltarusijos susitarimą dėl krovinių vežimo plėtros. Kroviniai Lietuvą gali pasiekti tik per Baltarusiją, todėl būtinas trišalis veiksmų koordinavimas. Pasiūlymas yra pateiktas visoms šalims, kol kas jis yra svarstymo stadijoje.
– Ar ieškoma galimybių krovinius gabenti ir priešinga krypti į Kiniją?
– Dar anksti kalbėti, turime planų, bet nenorime jų atskleisti, nes konkurencinėje aplinkoje reikia išlaikyti lankstumą. Turime tam tikrų planų, buvo ir kinų prašymas mums įvertinti galimybę konsoliduoti krovinius, kurie galėtų keliauti Rytų kryptimi. Tai užtikrintų šių pervežimų pelningumą. Mes dirbsime ta linkme.
– Kokie tai galėtų būti kroviniai?
– Įvairiausi. Geriausia, kad tai būtų kroviniai, kurie tilptų į konteinerius. Ir tada tuos konteinerius geležinkeliu būtų galima vežti atgal. (...) Kalbėtume daugiau apie Europos krovinių konsolidavimą.
– Ar kultūriniai Lietuvos ir Kinijos skirtumai bendravimui turi įtakos? Kalbama, kad kinų verslininkai nėra spontaniški, žvalgyba gali trukti ir dešimtmečius?
– Nejautėme, kad kultūriniai skirtumai veiktų, jie pakankamai gerai orientuojasi, nėra linkę delsti, jei klausimas yra pribrendęs. Sakyčiau, kad bendravimas yra dalykinis ir labai profesionalus.
– Minėjote Šeštokų ir Palemono terminalus. Ką mes galėtume pasiūlyti unikalaus, ko neturi mūsų kaimynai lenkai ir latviai?
– Kaip baigsime šiuos projektus, galėsime aptarnauti praktiškai visą Kinijos krovinių srautą į Europą, nes mūsų pajėgumai bus iki 34 blokinių traukinių per parą. Turint tokius didelius pajėgumus, kinai galėtų konsoliduoti prekes mūsų logistikos centruose, toliau perskirstant jas į Europą.
– Ar tokiu atveju Kinija nenorėtų užsitikrinti ir tam tikros šių logistikos centrų valdymo kontrolės?
– Labai anksti dar apie tai kalbėti. Kol kas mes tik pristatėme krypčių galimybes, mūsų logistikos galimybes. Dėmesys buvo atkreiptas, o realūs projektai paaiškės vėliau.
– Ar Lietuva besidominčios „China Merchants Group“ Baltarusijoje kuriamas pramonės parkas yra tarp potencialių mūsų partnerių?
– Šiam parkui, kuris yra prie pat Minsko, natūralus išėjimo į jūrą kelias yra per Klaipėdą. Be abejo, mes kalbame ir su kinais, ir su baltarusiais, kad tie kroviniai keliautų per Lietuvą. Tas parkas iš esmės yra gamybinis, kai matysime, kokios prekės yra gaminamos, bus lengviau kalbėti ir siūlyti terminalus, per kuriuos jos galėtų būti kraunamos. Tai mūsų yra didelis interesas.
Parke pamažu jau kuriasi kinų įmonės, žinome, kad yra daug diskusijų su Baltarusijos valdžia, kokio pobūdžio prekės turėtų būti gaminamos, gal jos neturėtų sudaryti konkurencijos Baltarusijos įmonėms (...) Pakankamai greitai, kelerių metų bėgyje turėtų išaiškėti paveikslas.
– Esate užsiminęs ir apie tiesioginius skrydžius tarp Lietuvos ir Kinijos. Kokios jų perspektyvos?
– Kalbame apie galimą tiesioginį skrydį tarp pietinės Kinijos Šendženo miesto ir Lietuvos. Bet dar, sakyčiau, ankstoka apie tai kažką sakyti.
– Tai būtų keleiviniai skrydžiai?
– Keleiviniai, tačiau jeigu būtų poreikis, galima kalbėti ir apie krovininių gabenimą, pristatėme ir tokią galimybę. Bet kol kas kalbama apie keleivius.
– Yra buvę svarstymų krovinių gabenimui iš Kinijos panaudoti Šiaulių oro uostą. Galbūt ketinama prie to sugrįžti?
– Mes daugiau kalbame apie Kauno oro uostą. Ministerija valdo Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus, mums yra žymiai lengviau apsispręsti, greičiau teikti siūlymus. Šiaulių oro uostas yra valdomas savivaldybės, jie savo sprendimus priima. Per kelias pakopas labai sunku bendradarbiauti.
– Ar būtų ieškoma Kauno oro uosto ir Palemono terminalo veiklos sinergijos galimybių?
– Tam tikra prasme taip, tačiau tai nėra to pačio projekto dalis.
– Bendradarbiavimo su Kinija galimybių aktyviai ieško ir Lietuvos bankas. Gal bandote šioje srityje dirbti kartu?
– Gali būti, kad tai yra ta sritis, kurioje galima padirbėti daugiau. Bet tai daugiau yra jau sekantis etapas. Dabar mes turime išsiaiškinti, ar pavyks pritraukti kinų interesą dirbti Lietuvoje steigiant čia darbo vietas.
– Ar nemanote, kad Lietuvai būtų naudinga turėti specialiai santykiams su Kinija koordinuoti skirtą instituciją?
– Sunku pasakyti. Matote, jei nuvažiavus į Kiniją ministrui pavyksta susitikti su visais esminiais žmonėmis, kurie priima sprendimus, tai aš sakyčiau, mūsų diplomatai atlieka labai gerą darbą. Po šių susitikimų įmonės, pavyzdžiui, „Lietuvos geležinkeliai“, Klaipėdos uostas ar Lietuvos paštas jau tiesiogiai bendrauja su savo potencialiais partneriais Kinijoje. Būtent tiesioginis bendravimas yra pats rezultatyviausias, visi kiti formatai yra skirti suvesti potencialius partnerius.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Rašyti komentarą