Norą užsidirbti žlugdo amžiaus cenzas

Interneto portaluose ir socialiniuose tinkluose šiuo metu - dešimtys, šimtai moksleivių, norinčių vasaros atostogas praleisti prasmingai, darbo paieškos skelbimų. Pilna ir siūlančiųjų darbą, tad, atrodytų, kur problema, kai yra ir paklausa, ir pasiūla?

"Esu nepilnametė, greitai man bus 17 metų, bet niekaip nerandu darbo. Siunčiu CV į įvairias darbovietes, tačiau negaunu atsakymų arba bent pasiteiraujančių laiškų ar skambučių. Manau, daugeliui jaunų žmonių kyla ši problema", - "Vakarų ekspresui" rašė klaipėdietė Gabija.

Jos atvejis - tik vienas iš daugelio, kai net ir labai norintiems dirbti paaugliams užtrenkiamos durys.

Siekiantys būti savarankiški ir patys užsidirbti sau pinigų mokiniai tikina dirbsiantys bet ką, kad tik juos priimtų.

"Ieškau bet kokio darbo, man yra 17 metų, tačiau po mėnesio bus 18, turiu nemažai patirties statybos srityse, esu darbštus, atsakingas, atkaklus, nuoširdus, galiu dirbti bet kokį darbą", "Esu 15 metų moksleivis (liepą bus 16), ieškau darbo vasarai, patirties neturiu, bet labai noriu jos gauti", "Ieškau darbo vasaros sezonui. Man 14 metų, labai noriu užsidirbti. Praktikos neturiu, bet labai noriu jos gauti", "Esu moksleivė iš Klaipėdos, man 17 metų, ieškau darbo vasaros sezonui. Kol kas neturiu patirties, bet esu energinga, darbšti ir kruopšti mergina. Labai norėčiau gauti pasiūlymų dėl bet kokių esamų laisvų darbo vietų vasarai", "Esu draugiškas, atsakingas, darbštus 16-metis ir ieškau bet kokio darbo Klaipėdoje vasaros metu" - tokių ir panašių skelbimų internete - daugybė.

Desperatiškai uždarbio šaltinio vasarai ieškantys jaunuoliai jau tapo ir pokštininkų taikiniu. Plinta skelbimai, kuriuose nurodoma, kad siūlomi darbai Klaipėdoje, Palangoje, Šventojoje, į kuriuos priimami ir nepilnamečiai, tačiau nurodomas netikras arba su įdarbinimu nesusijusio asmens telefono numeris. Dar kituose nurodoma kreiptis į konkretų žmogų, kuris pats ar kurio giminaičiai neva ieško darbuotojų vasarai pajūryje. Vis dėlto galiausiai paaiškėja, kad skelbimas yra netikras.

"Perspėkite kitus, kad neskambintų - nieko čia neieško", - po tokiais skelbimais komentarus rašo nusivylusieji.

Nepalanki tvarka?

"Darbui prekybos centruose Šventojoje reikalingos pardavėjos, krovėjai. Darbas tik pilnamečiams", "Ieškome vyrukų valymo darbams (langų valymas, sandėlių valymas, žolės pjovimas ir kt.). Gali būti studentai, moksleiviai nuo 18 metų", "Vasaros sezonui Palangoje reikalinga barmenė-padavėja. Kavinė nedidelė, ne Basanavičiaus gatvėje. Svarbu, kad būtų pilnametė ir mokėtų kažkiek rusų kalbą" - į šiuos ir panašius skelbimus mėgina atsiliepti ir 18 dar nesulaukusieji, tikinantys, kad labai stengsis, tačiau sulaukia neigiamo atsakymo.

Darbdaviai nė neslepia - nepalanki nepilnamečių įdarbinimo tvarka.

Valstybinė darbo inspekcija nurodo, kad jauni asmenys turi būti apsaugoti nuo bet kokios konkrečios rizikos jų saugai, sveikatai ar vystymuisi, galinčios atsirasti dėl patirties stokos, nežinojimo, kokia yra arba kokia gali kilti rizika konkrečioje darbo vietoje, arba dėl jaunuolių fizinės ir protinės brandos ypatumų.

Vaikams nuo 14 metų leidžiama dirbti lengvus darbus, tarp jų - darbai daržuose ir soduose, vaistažolių rinkimas, mažų naminių gyvuliukų ir paukščių priežiūra, medelių ir krūmų sodinimas, rišimas, laistymas, nemechanizuotas šieno vartymas, grėbimas, reklamų, afišų klijavimas gatvių stenduose, išnešiojimo, pasiuntinio ir pašto darbai, laikraščių ir žurnalų pardavimas, prekių kainų žymėjimas, rūšiavimas ir pakavimas, lengvi pagalbiniai darbai, žaislų aprengimas drabužiais, žaislų valymas, rūšiavimas ir pakavimas skalbykloje, stalų serviravimas ir pan.

Pabrėžiama, kad vaikai nuo 14 iki 16 metų turi gauti ir raštišką tėvų ar globėjų sutikimą, gydytojo pažymą su išvada apie vaiko sveikatą ir tinkamumą dirbti konkrečius darbus. Paaugliams (16-18 metų) tokio sutikimo nereikia.

Vaikams negalima dirbti, jei darbas susijęs su kenksmingų veiksnių poveikiu, su nelaimingų atsitikimų darbe rizika, su rizika sveikatai dėl labai didelio šalčio ar karščio arba dėl triukšmo, vibracijos, ergonominių veiksnių. Nustatytas ir tam tikras maksimalus darbo valandų skaičius. Asmeniui, kuriam sukako 14 metų, ne mokslo metų laiku galima dirbti 7 valandas per dieną ir 35 val. per savaitę. Paaugliams šis darbo laikas gali būti pailgintas iki 8 val. per dieną ir 40 val. per savaitę.

"Darbų bankas" - tik pilnamečiams

Šiemet padėti jaunimui įsidarbinti nusprendė laikinojo įdarbinimo ir personalo atrankos paslaugas teikianti UAB "Biuro", kartu su partneriais birželio pirmąją pradėjusi projektą "Vasaros darbų bankas". Toks projektas jau vyko 2007 ir 2008 metais. Šią vasarą jis apims Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį, Uteną, Ukmergę, Šilutę ir Plungę. Projekto tikslas, pasak bendrovės atstovų, - įvairiose įmonėse įdarbinti net tūkstantį 18-29 metų jaunuolių.

Pasak minėtos bendrovės Klaipėdos padalinio vadovės Giedrės Andruch, pirmieji jaunuolių gyvenimo aprašymai projekto rengėjus jau pasiekė.

"Nuo birželio 1 dienos jau jaučiame susidomėjimą. Kadangi dauguma studentų dar mokosi, didesnio antplūdžio tikimės pasibaigus jų egzaminams", - sakė G. Andruch.

Pokalbininkės teigimu, norima suteikti šansą jauniems žmonėms ne tik užsidirbti, įgyti labai vertingos darbo patirties, bet ir susipažinti su darbo kultūra, galbūt net padirbti keliose įmonėse.

"Klaipėdos regione daugiausia darbo pasiūlymų yra gamybinėse įmonėse. Šiandien Klaipėdoje priimtume mažiausiai 50, gal net ir visą šimtą žmonių", - kalbėjo G. Andruch.

Vis dėlto projekto organizatorių atstovė pabrėžė, kad padėti susirasti darbą nepilnamečiams galimybių nėra - jie kviečiami projektui siųsti savo CV tuomet, kai sukaks 18 metų. G. Andruch atkreipė dėmesį, jog įdarbinti norima jaunus motyvuotus žmones, tad pakviesti kandidatai dalyvaus ir atrankiniuose pokalbiuose.

"Norime pabrėžti, kad jei žmogus atsiųs savo gyvenimo aprašymą, negarantuojame, kad jį ir įdarbinsime - vyks atrankos, pokalbių metu aiškinsimės, kokie yra jo lūkesčiai, ateities planai, ko jis norėtų pasiekti", - sakė G. Andruch.

Siūlo viešuosius darbus

Moksleiviams įprastai siūlomi darbai paslaugų ir žemės ūkio sektoriuose, kvalifikacijos nereikalaujantys sezoniniai darbai - jie gali pardavinėti ledus, vaisvandenius, laikraščius, gėles, dirbti dviračių nuomos punktuose, dalinti skrajutes ir pan.

Moksleiviai gali bandyti dirbti ir viešuosius darbus - tokia praktika itin populiari Latvijoje, kai moksleiviams nuo 13 iki 19 metų sudaromos sąlygos dirbti mokyklose tvarkant aplinką ar savivaldybių įmonėse. Pavyzdžiui, vien Daugpilio savivaldybė šiemet moksleiviams sukūrė 1 085 darbo vietas.

Pasak Klaipėdos teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėjo Egidijaus Palevičiaus, šiemet Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyrius viešųjų darbų įgyvendinimo ir finansavimo sutartis yra sudaręs su 70 įmonių.

"Jose planuojama įdarbinti apie 780 asmenų, 15 iš jų - moksleiviai. Populiariausias viešųjų darbų pobūdis - viešųjų erdvių tvarkymo darbai. Daugiausia moksleivių planuoja įdarbinti Klaipėdos universiteto Botanikos sodas", - teigė E. Palevičius.

Praėjusių metų pabaigoje Klaipėdos savivaldybės Tarptautinių ryšių, verslo plėtros ir turizmo skyriaus vedėja Eglė Deltuvaitė teigė, kad šiemet viešųjų darbų programai finansuoti uostamiestyje bus skirta apie 1,3 mln. eurų. Tuomet už šią sumą planuota sukurti 1 000 dviejų mėnesių trukmės laikinų darbo vietų. Siūloma rinkti šiukšles, šluoti gatves, šienauti, prižiūrėti miesto želdynus, atlikti smulkaus remonto pagalbinius darbus, valyti ir prižiūrėti vandens telkinių pakrantes ir paplūdimius, mišką.

Klaipėdos teritorinės darbo biržos Jaunimo darbo centro skyriaus vedėjo Pauliaus Martinkėno teigimu, uostamiestyje 2012-2014 m. dirbti viešuosius darbus (lengvi, pagalbinio pobūdžio darbai, dirbami, pavyzdžiui, mokyklose - pagalba tvarkant inventorių ir pan.) buvo įdarbinti 35 moksleiviai, Palangoje - 7, Kretingos rajone - 86, Skuodo rajone - net 190 mokinių.

P. Martinkėnas pabrėžė, kad nors paauglių, įsidarbinusių per Darbo biržą 2012-2014 m., tėra 35, moksleiviui ar dieninio skyriaus studentui nėra suteikiamas bedarbio statusas.

"Jie gauna besimokančio ir ieškančio darbo asmens statusą. Tai reiškia, kad jie negali pasinaudoti Aktyvios darbo rinkos politikos priemonėmis, tačiau visomis Darbo biržos paslaugomis, ypač Jaunimo darbo centro, gali naudotis be apribojimų. Kitaip sakant, moksleiviams, jeigu jie ieško darbo, nėra būtinybės registruotis teritorinėje darbo biržoje, o Jaunimo darbo centre jie visada laukiami be jokių formalumų. Todėl dažniausiai moksleiviai nesiregistruoja, tad ir įsidarbinusių moksleivių rodiklis oficialiai nėra didelis, nes skaičiuojami tik registruoti", - apibendrino P. Martinkėnas.