Nevykęs privatizavimas lėmė milijoninius nuostolius

Pirmadienį Klaipėdos apygardos teismas tarė savo žodį byloje, kurioje "Baltisches Haus" iš Turto banko ir valstybinės Privatizavimo komisijos reikalavo pratęsti baigiamojoje privatizavimo stadijoje nutrūkusį tiesioginėmis derybomis paremtą privatizavimo procesą bei grąžinti į patalpas investuotas milijonines sumas.

Prarado galimybę

Sutartis tarp nekilnojamojo turto projektų vystytojos bei valdytojos "Baltisches Haus" ir Turto banko dėl patalpų nuomos buvo sudaryta dar 2001 m. Pagal ją verslininkai turėjo teisę pertvarkyti patalpas - remontuoti, rekonstruoti, įrengti automobilių stovėjimo aikštelę ir panašiai.

Visgi 2011-aisiais patalpas buvo nuspręsta privatizuoti. Kaip aiškėja iš bylos medžiagos, tais metais pats Turto bankas nuomininkus informavo, jog šie gali reikalauti atlyginti patirtas išlaidas dėl per nuomos laikotarpį įvykusį patalpų pagerinimą. Suskaičiavus paaiškėjo, jog per 10 metų "Baltisches Haus" į beveik 2,8 tūkst. kv. m patalpas investavo per 4 mln. litų. Dėl tokių skaičių nesiginčijo ir Turto bankas.

Valstybinio turto valdytojai 2012-aisiais verslininkams pranešė, jog turtą jie gali įsigyti tiesioginių derybų būdu - tai yra nerengiant viešojo konkurso. Tačiau tam reikėjo krūvos įvairiausių dokumentų, kuriuos verslininkai parengė ir įteikti Turto bankui.

"Tiesioginių derybų metu buvo suderintas sutarties dėl privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo projektas, tačiau Privatizavimo komisija 2013-02-08 sprendimu be motyvų šiam projektui nepritarė", - teismui skundėsi verslininkai ir aiškino, jog ta pati komisija nusprendė atšaukti sprendimus dėl suderėto atlyginimo už patalpų pagerinimą ir sprendimą leisti objektą išsipirkti tiesioginių derybų būdu.

Tokį sprendimą turto valdytojai aiškino tuo, jog patys verslininkai nesilaikė sutarties sąlygų - neišsikėlė iki 2012 gruodžio 31 d. numatyto termino, o tokiu atveju atlygis už patalpų pagerinimą pagal sutartį nepriklauso. Dėl tiesioginėmis derybomis grįsto patalpų pardavimo atšaukimo aiškinta, jog su Turto banku derintas pirkimo-pardavimo sutarties projektas neatitiko Vyriausybės nutarime numatytų taisyklių - su privatizavimo objektu nebuvo parduodamas šiam objektui priskirtas žemės sklypas.

Verslininkai, be kita ko, aiškino, jog nuomos sutarties nenutraukė dėl paties Turto banko lėto veikimo - jei būtų galėję laiku pasirašyti patalpų pirkimo-pardavimo sutartį, nebūtų praleidę terminų.

"Ieškovė nesutinka su tokiu komisijos sprendimu, todėl prašo jį panaikinti, nes, jos manymu, šis sprendimas yra be motyvų; subnuomos sutarčių nuostatos negali būti taikomos sprendžiant išlaidų atlyginimo klausimus; Privatizavimo komisija neturėjo teisės iš naujo peržiūrėti jau anksčiau jos pačios tikrintus bei patvirtintus privatizavimo veiksmus ir sprendimus. Taigi Privatizavimo komisija, iš naujo peržiūrėdama jau anksčiau savo pačios tikrintus ir patvirtintus privatizavimo sprendimus ir veiksmus, pažeidė jai teisės aktų nustatytą kompetenciją", - buvo įsitikinę verslininkai.

Jie reikalavo ne tik atšaukti neigiamus Privatizavimo komisijos sprendimus, bet ir toliau leisti patalpas įsigyti tiesioginių derybų būdu, priteisti per 314 tūkst. eurų siekiančius nuostolius ir atlyginti 1,1 mln. eurų pagerinimo išlaidas.

Ruošiasi privatizuoti aukcione

Atsakove tapusi Privatizavimo komisija tvirtino, jog kitaip negalėjo elgtis, mat būtų pažeisti įstatymai - esą buvo žinoma, jog privatizavimo projekte prie patalpų privalėta įtraukti ir žemės sklypą, tad jei būtų buvęs priimtas sprendimas patalpų privatizavimą vykdyti tiesioginių derybų būdu, būtų buvę pažeisti teisės aktai. Prie to jie pridūrė, jog patys verslininkai nesikreipė dėl sprendimo išaiškinimo, motyvų išdėstymo, todėl tai neva įrodo, jog jų sprendimas buvo teisėtas.

Analogiškus motyvus dėstė ir Turto bankas, kuris, be visa ko, pasiūlė taikyti senatį, mat administracinių aktų "Baltisches Haus" neapskundė per mėnesį.

"Kadangi subnuomos sutartys iki 2012 m. gruodžio 31 d. nebuvo nutrauktos ir ieškovė iki minėtos datos nevaržomai naudojosi patalpomis, todėl po 2012 m. gruodžio 31 d. ji neteko teisės reikalauti atlyginti išlaidas dėl subnuomotų patalpų remonto ir rekonstrukcijos", - argumentavo jis.

Neva buvo bandoma ieškoti ir kompromiso - verslininkams Turto bankas pasiūlė pateikti įrodymus, kiek jie investavo lėšų į pagerinimus pagal minėtas nuomos sutartis, tačiau "Baltisches Haus" atsisakė tokią informaciją pateikti, tad vėlesniuose posėdžiuose sumos nebebuvo nustatomos.

Beje, pats teismas pripažino, jog daliai keliamų reikalavimų jau yra suėjusi senatis, tačiau bylos esmė vis tiek buvo nagrinėjama. Iš esmės buvo pritarta atsakovų motyvams.

"Teismas nesutinka su ieškovės nurodytu teisėtų lūkesčių pažeidimu. Kaip žinia, ieškovė užsiima verslu, todėl jai kaip verslininkei taikytini didesni reikalavimai dėl atidumo, rūpestingumo, sutarčių sudarymo bei vykdymo, įstatymų laikymosi, teisių įgyvendinimo bei pareigų vykdymo. Todėl ieškovė turėjo žinoti bei suprasti, kad nuomojamos patalpos gali būti privatizuotos tik įstatymo nustatyta tvarka ir būdais, kad lėšų panaudojimas nuomojamam statiniui pagerinti turi būti patvirtintas teisės aktų nustatytais dokumentais, bet ne ieškovės norimais būdais. Pagal šalių sudarytų nuomos sutarčių sąlygas, privatizavimo procedūras vykdančių institucijų nurodymus, ieškovė turėjo bendradarbiauti su atsakovais, tačiau to tinkamai nedarė. Todėl nurodyto ieškovės elgesio pasekmės tenka pačiai ieškovei", - konstatavo teismas.

Klaipėdos apygardos teismas ieškinio netenkino. Jį per mėnesį dar galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui.

Turto banko atstovė spaudai Aušra Pocienė paaiškino, jog šiuo metu patalpos yra įtrauktos į viešame aukcione parduodamų objektų sąrašą.

"Valstybei priklausančios patalpos nėra privatizuotos, jos buvo nuomojamos bendrovei "Baltisches Haus", tačiau nuomos sutartis jau treji metai kaip pasibaigusi. Tolesni Turto banko veiksmai priklausys nuo bylos baigties", - tvirtino ji.