Net nuo mirusio kailį lupa

Grumtynės dėl verslo

Sostinės gyventojai sukilo prieš planuojamas krematoriumo statybas šalia Olandų g. įsikūrusių laidojimo namų. Kėdainių krematoriumą valdanti bendrovė K2 LT taip pat planuoja plėtrą Vilniuje, tik atokiau nuo miesto centro.

Lietuvos ritualinių paslaugų asociacijos valdybos pirmininkas Raimundas Pocius sako, kad negalima leisti toliau monopolizuoti rinkos, nes dėl to jau ir šiandien už kremavimą tenka mokėti daug brangiau negu kaimyninėse valstybėse.

„Kodėl mes už dujas mokėjome brangiausiai Europoje - nes ėmėme jas iš vieno vamzdžio. Tas pats ir čia - kai nėra konkurencijos, privatus verslas gali užgiedoti kokią tik nori kainą. O dabar tas ažiotažas dėl krematoriumo Vilniuje yra dirbtinai sukeltas tam tikros verslo grupės, valdančios Kėdainių krematoriumą. Pamanykite, negali joks kitas paslaugos teikėjas atsirasti, o jie atidarė antrą liniją, ir bus dar geriau, kai įrengs naują krematoriumą Vilniuje. Jiems bus geriau, o žmonėms?“ - retoriškai klausia R.Pocius.

Išvežimui kuriamos kliūtys

Vien kūno kremavimas Kėdainių krematoriume kainuoja 315 eurų, o kartu su dokumentų sutvarkymu ir kapsule pelenams - 477 eurus. Latvijoje taip pat tik vienas krematoriumas, bet jis priklauso Rygos savivaldybei, ir kremavimas ten kainuoja 250 eurų. Estijoje, kur veikia 2 krematoriumai, paslaugos kaina - 249 eurai.

„Kai kurios laidojimo bendrovės veža kremuoti į Lenkiją, iš pietinės dalies atstumas panašus kaip ir iki Kėdainių, bet kai šiandien zlotas euro atžvilgiu nukritęs, ten kūnas kremuojamas net ir už 130 eurų, - skaičiuoja R. Pocius. - Lenkijoje yra apie 40 krematoriumų, tai Lietuvoje mažiausiai turėtų būti trys, bet jie neturi būti vienose rankose.“

Jis piktinosi, kad monopolininko lobistai prasisuko ir Seime, - pernai buvo pakeistas įstatymas, ir nauja kūno išvežimo į užsienį kremuoti tvarka tapo apynasriu tokiam išvežimui, mat būtų privalomas specialus transportas ir leidimai kūnui vežti kremuoti į užsienį.

„Laimė, prezidentė tą įstatymo pakeitimą vetavo. Bet lobizmas vis tiek labai stiprus, o ir nauji rinkimai artėja“, - apgailestavo laidojimo įmonių atstovas.

Gina savo kainą

Kėdainių krematoriumą valdančios bendrovės K2 LT direktorius Vytenis Labanauskas, paklaustas, kodėl kremavimo paslauga kelis kartus brangesnė negu Lenkijoje, pradėjo nuo kaltinimų, esą ten krematoriumų valdytojai nesilaiko europinių reikalavimų, nedeklaruoja visų kremavimų, o palaikus į kaimynines šalis kremuoti vežančios laidojimo bendrovės tai daro nelegaliai.

„Mūsų investicija yra nepalyginti didesnė, ir tai atsispindi mūsų kainodaroje, - aiškino V.Labanauskas. - Tai viena, o kita vertus, mes privalome vykdyti visus europinius ir Lietuvos aplinkosaugos reikalavimus, tuo metu kitos šalys jų nevykdo, tik deklaruoja vykdančios. Įrodymas labai paprastas - jie nepriima mūsų karstų, kurie yra lakuoti arba dažyti ir degdami išskiria tam tikras medžiagas, kurių ten naudojamas technologinis procesas nesugeba išvalyti. Todėl jie degina su natūraliu karstu, popieriniu, kaip televizoriaus dėžė, o mūsiškių karstus atiduoda.“

Jis įtikinėjo, kad kremavimo kainų lyginimas Kėdainių ir Lenkijos ar Latvijos krematoriumuose tėra spekuliacija.

„Mes kalbame apie visą kainų paketą ir viską, kas į tą paslaugą įeina, o tuo metu vežantieji į Lenkiją ar kitą šalį akcentuoja tik patį kremavimo faktą, neįvardydami kitų paslaugos kainos sudedamųjų. Jie naudojasi kainodara, nelegaliai veža kūną kremuoti, nedeklaruodami ir nemokėdami mokesčių. Bet ar žmogus, klientas pajunta tą kainų skirtumą? Nepajunta, nes jis susimoka brangiau už kitas paslaugas, - įsitikinęs V.Labanauskas. - Nesąžiningos įmonės nepasako žmonėms, kad karstai nedeginami, ir juos vėl parduoda, nepasako iki galo, kiek atsieis transportas, kitos išlaidos. Bet kai žmogui miršta artimasis, tuo metu jam ne tas galvoje, o įmonės, kurios veža pusiau legaliai, naudojasi ta situacija ir žmonių nežinojimu.“

Tačiau, pažėręs kaltinimų oponentams, direktorius vis dėlto pripažino, kad kremavimo kainą ketinama peržiūrėti ir padaryti patrauklesnę žmonėms.

Pigu, bet ar žmoniška?

Kremuoti į Lenkiją ar Latviją vežama iki 10 procentų tokią valią pareiškusių mirusiųjų. Nepaisant didelės kainos, dauguma kremuojami Kėdainiuose.

Vilnietė Audronė, pernai pavasarį padėjusi organizuoti savo draugės tėvo laidotuves Kaune, pasakojo, kad ieškodama geriausio varianto velionio palaikams kremuoti skambino į 5-6 laidojimo bendroves, bet nė vienoje nebuvo pasiūlytas kremavimas Lenkijoje ar Rygoje.

„Vežė į Kėdainius, ir vien kremavimas su palaikų nuvežimu ir urnos parvežimu kainavo kone 600 eurų. Laidoti karste būtų buvę lygiai tiek pigiau“, - įsitikinusi moteris, nes prieš kremavimą buvo surengtas tradicinis atsisveikinimas su velioniu.

„Žmonės norėjo išlydėti tėtį į paskutinę kelionę gražiai, todėl šarvojome salėje, pirkome karstą beveik už 400 eurų, tik paskui krematoriumo darbininkai liepė nulupti nuo jo papuošimus ir nusukti rankenas“, - prisiminė vilnietė.

Ji teigė iš pradžių susidomėjusi pigesniu kremavimo variantu, bet nuvažiavusi į sandėlį ir pamačiusi, kas siūloma, jo atsisakė.

„Supratau, iš kur tas pigumas: karstas atrodo kaip kartoninė dėžė, ne ką gražesnis, bet fanerinis - jau 150 eurų kaina išauga. Į pigiausią kainą neįtrauktas net velionio aprengimas, - stebėjosi moteris. - Žmogų reikia išlydėti žmoniškai, nesvarbu, kad bus kremuotas...“

Šiuo metu internete besireklamuojančių laidojimo įmonių siūloma pigiausia kremavimo paslaugų paketo kaina - nuo 599 eurų. Įskaičiuotas mirusiojo palaikų transportavimas, kremavimas, ekologiškas kremavimo karstas, standartinė metalinė kapsulė, dokumentų parengimas, pažyma apie palaikų kremavimą ir urnos pargabenimas.

Vietoj komentaro

Valstybinė mokesčių inspekcija per 2013-2015 m. atliko 106 operatyvius, 3 mokestinius patikrinimus ir 9 mokestinius tyrimus laidojimo paslaugas teikiančiose ir su jomis susijusią veiklą vykdančiose įmonėse. Kontrolės veiksmų metu nustatyta papildomai mokėtina daugiau nei 200 tūkst. eurų suma.

Inspekcija nustatė įvairių mokestinių pažeidimų. Pavyzdžiui, ne kartą pasitaikė, kad laidojimo reikmėmis prekiaujančios bendrovės neapskaito visų pajamų (neišduoda kvitų, neapskaito pardavimų). Kaune ritualines paslaugas teikianti bendrovė, kuriai Mokesčių inspekcija nurodė teikti PVM sąskaitų faktūrų registrus, savo noru papildomai deklaravo dalį mokėtino PVM ir kitų mokesčių. Mokesčių specialistams įtarus, kad bendrovė sukčiauja, atliktas patikrinimas, po jo mokesčių mokėtojas dar papildomai deklaravo daugiau nei 75 tūkst. eurų.

Viena Šiaulių bendrovė į inspekcijos akiratį pakliuvo aptikus, kad socialinės paramos ir „Sodros“ skyriai jai pervedė trečiųjų asmenų vardu dideles gautų pinigų sumas asmeniui mirus (2012 m. - beveik 50 tūkst. litų, 2013 m. - daugiau nei 128 tūkst. litų, 2014 m. - beveik 150 tūkst. litų). Per patikrinimą paaiškėjo, kad sąskaitos ar kiti išlaidas pagrindžiantys dokumentai buvo išrašomi ne tik užsakovo vardu, bet ir velionio vardu bei pavarde. Per patikrinimą patikslinus pelno, PVM deklaracijas, pakito ir bendrovės mokami mokesčiai: mokėtinas PVM padidėjo 13,6 tūkst. eurų, pelno mokestis už 2012 m. padidėjo daugiau nei 22 kartus, o už 2013 m. - beveik 7 kartus.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“