Neskubėkite išmesti patikimos buitinės technikos

Trumpa garantija

Daugeliui buitinės technikos suteikiama 2 metų garantija. Gamintojai tiek šaldytuvus, tiek virykles ar skalbimo mašinas rekomenduoja keisti kas 5 metus.

Keičiantis gyvenimo būdui, keičiasi ir technologijos, dabar telefono prisilietimu galima įjungti skalbyklę ar užsikaisti arbatos. Internetu per 1 sekundę galite nusipirkti viską, ko reikia jūsų namams: nuo šaldytuvo iki maisto produktų jam užpildyti. Deja, utopiškai skambantys patogumai ne visada auksu žiba. Dažnai nauja buitinė technika sugenda ties garantijos baigties riba.

Apsilankius buitinės technikos pardavimo tinklalapyje galima įsigyti įvairiausių prekių: nuo plaukų tiesinimo žnyplių iki šaldytuvo, gaminančio ledus. Perkant internetu pirkiniui bus suteikta ir garantija. Deja, tokių garantijų, kokios būdavo anksčiau, gauti nepavyks. Maksimalus jos laikas siekia vos 2 metus. Tiesa, suteikiama galimybė garantiją prasitęsti už atitinkamą kainą. Papildoma garantija vieniems metams kainuos apie 82 litus, maksimalus garantijos laikas įmanomas iki 5 metų, tai pirkėjui papildomai atsieina iki 300 litų.

Detalių nebegausi

Buitinės technikos meistras Georgijus Ponomorenka užtikrintai teigia, jog prieš daugiau nei dvidešimt metų buvo gaminami gerokai kokybiškesni šaldytuvai: „Su jais gal buvo sudėtingiau, nes reikėdavo atšildyt, tačiau prižiūrimas šaldytuvas tarnaudavo 25-30 metų.“

Anot Georgijaus, dabar yra viskas atvirkščiai. Gamintojas nėra suinteresuotas, kad šaldytuvas ilgai laikytų ar bent negestų. Meistro tikinimu, viskas yra daroma, kad prisirištų pirkėją.

„Anksčiau šaldytuvai buvo su mechaniniu valdymu, termostatas reguliavo šaltį, ir jei šaldytuvas prišaldavo, automatiškai pats atsijungdavo. O dabartiniai šaldytuvai padaryti taip, kad vietoj termostato yra sudėtingas elektroninis valdymas su mikroprocesoriumi. Praktiškai kalbant, tai yra mažas kompiuteriukas. Šaldytuve įtaisyti 4 šalčio davikliai, kurie reguliuoja šaltį. Gal tai ir gerai, bet, mano nuomone, čia nieko ypatingo nėra. Bet tokiam šaldytuvui sugedus, reikia eiti tik pas jo gamintoją ir pirkti tik specializuotas dalis. O valdymo plokštė kainuoja labai daug, jos paprastai pakeisti ar sutvarkyti neįmanoma. Gamintojas užprogramuoja tą kompiuteriuką taip, kad net meistras negali jo sutvarkyti. Tad esi priverstas pirkti arba tą valdymo plokštę, arba naują šaldytuvą“, - pasakojo Georgijus.

Dar viena bėda, Georgijaus teigimu, gali ištikti, jei šaldytuvo gamintojas elementariausiai nebegamina to modelio šaldytuvo ir jo dalių. „Prieš keletą metų iš Lietuvos rinkos pasitraukė „Ardo“ buitinės technikos gamintojas. Tačiau daugybė žmonių vis dar turi tuos „Ardo“ šaldytuvus, kitą buitinę techniką, o dalys jos remontui išvažiavo. Aišku, gali siųstis per tarpininką, bet kiek dienų žmogus gali būti be šaldytuvo?“ - retoriškai klausė Georgijus.

Tačiau „Ardo“ technikos turėtojams nevertėtų nusiminti, kiekvieno šaldytuvo garantijos laikas nėra ilgesnis nei 5 metai. Kad ir kaip būtų liūdna, buitinės technikos garantija yra tolygi galiojimo laikui. O labai daug šaldytuvų neišlaiko ir 5 metų.

„Dabartinių šaldytuvų vamzdžiai supūva per 2-3 metus. Jie yra labai ploni ir jiems supuvus šaldytuvas nebešaldo. O suremontuoti yra labai sudėtinga, nes gamintojas tuos vamzdžius izoliuoja korpuse, apipildamas „makrofleksu“. Tai yra daroma specialiai tam, kad žmonės neremontuotų šaldytuvų ir pirktų naują“, - pasakojo meistras.

Tačiau išsigąsti, jog gero šaldytuvo neįmanoma įsigyti, nevertėtų. Georgijus patarė pirkti šaldytuvą su sistema „be šerkšno“ („no frost“ arba „frost free“). Taip pat prioritetą meistras teikia japonų ir korėjiečių gamintojams. Jų veikimo principas skiriasi nuo kitų šaldytuvų, nes visas šaltis yra pagaminamas šaldiklyje. Pasak Georgijaus, tokie šaldytuvai neturi savybės supūti.

„Toks šaldytuvas tarnaus 25 ir daugiau metų“, - patikino jis.

Belieka išmesti

Be šaldytuvų, Georgijus užsiima ir kitos buitinės technikos taisymu: viryklių, skalbimo mašinų, kitos buitinės technikos. Štai viryklės, meistro pastebėjimu, genda kur kas rečiau, tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį į kokybę.

„Nepatarčiau pirkti tokios viryklės, kuri valdoma vieno mygtuko paspaudimu. Nes kuo sudėtingesnė valdymo sistema, tuo brangesnis remontas. Dažnas atvejis, kad sugedus technikai ir po 5 metų norint pakeisti tam tikrą detalę, sužinai, kad tokios neįmanoma gauti, nes jos nebegamina. Net užsakyti negali. Belieka išmesti“, - pasakojo Georgijus.

Patarimų nestokojantis meistras siūlė atkreipti dėmesį į atskirą kaitlentę ir orkaitę: „Kaitlentę reikėtų statyti atskirai nuo orkaitės, nes nuo orkaitės šiluma eina į viršų ir gadina elektroninį kaitlentės valdymą. Jeigu nėra vietos atskirai statyti, būtina juos vieną nuo kito izoliuoti langų sandarinimo guma“, - patarė Georgijus.

Itin sudėtingo elektroninio valdymo skalbimo mašinų meistras taip pat siūlė nesirinkti. O dėl visų taip pamėgto „kalgono“ Georgijus buvo labai skeptiškai nusiteikęs. „Tos medžiagos, minkštinančios vandenį, yra pakankamai skalbimo milteliuose”, - tvirtino meistras.

„Buvo toks atvejis, kai žmogus man skambina ir sako, kad labai dreba mašina. Aš atvažiavau, išardžiau ir pamačiau, kad tas būgnas, kuris sukasi, kabo ant tokios kryžmės. Ta kryžmė pagaminta iš presuotų drožlių. Ji buvo sulūžusi, drožlių lydinys gabalais krito. Aš sakau tam žmogui, kas čia per nesąmonė, kaip galėjo būti, kad po 2 metų kryžmė subyrėtų. Ir tokių atvejų buvo ne vienas, jų tik daugėjo. Paskui kažkaip su vienu žmogumi išsikalbėjome, kad pila „kalgoną“. Ir tada aš supratau, kad per didelis kiekis tos medžiagos kryžmę tiesiog suėdė“, - pasakojo Georgijus.

Švaisto medžiagas

Kad geresnė technika buvo seniau nei yra dabar, pripažino ir kompiuterių meistras Modestas Černiauskas. „Iš savo praktikos galiu pasakyti, kad dabartiniai kompiuteriai genda kur kas dažniau. O tai lemia jų kokybė, į kurią dabar retas gamintojas atkreipia dėmesį ir tiesiog „štampuoja“ juos. Anksčiau kompiuteriai buvo kokybiškesni, geresnės detalės“, - pasakojo Modestas.

Jo teigimu, kompiuteriui suteikiama maždaug 3 metų garantija, bet dažniausiai ties tuo metu bus ir kompiuterio „mirtis“.

„Didžiausias nešiojamųjų kompiuterių priešas yra dulkės, tad būtina bent du kartus per metus valyti aušinimo sistemą. Taip pat svarbi programiška priežiūra“, - patarė Modestas.

Apskritai visi kompiuterių meistrai piktinasi, jog jis pagamintas iš labai brangių medžiagų, iš neatsinaujinančių gamtos išteklių. Ir kiekvieną kartą, išmetant kompiuterį į šiukšlių dėžę, išmetamos ir medžiagos, kurios niekada nebus panaudotos ir niekada nebeatsinaujins.

Tai yra masinės gamybos gamintojų primesta filosofija. Pavyzdžiui, jei pats gamintumėte kokį nors daiktą, pvz., stalą, tai jį gamintumėte iš ilgaamžiškiausių išteklių, kad jis kuo ilgiau tarnautų. Tačiau, kad ir kaip racionalu tai atrodo, pasaulyje taip nevyksta. Nes kompanija, norėdama išlaikyti konkurencingą pranašumą, turi gaminti taip, kad ilgainiui tą daiktą vėl pirktų ir tai nuolat vyktų. Taip kuriamas vartotojiškumas, nes viskas gaminama, kad sulūžtų, sugestų ir nusidėvėtų. Vien pažiūrėję į šiukšlių „jūras“ galime nesunkiai įsivaizduoti besaikio vartojimo realybę.

Tenka pirkti

Panašias problemas vardijo ir telefonų meistras Darius Baguckis. Vyriškis telefonus tvarko jau ne pirmą dešimtmetį ir sutiko su kolegų vertinimais. „Dabar viskas pagrįsta elektronika, ir jei anksčiau telefoną galėjo sutvarkyti paprastas meistrelis, dabar turi išmanyti krūvą naujųjų technologijų. Aišku, tobulėjimas nėra blogai, atvirkščiai - viskas tik į gera, tačiau, kai naujosios technologijos gerokai patuština kišenę - ne toks jau ir gėris“, - pasakojo Darius.

Vyriškio teigimu, dar vienas šiuolaikinių išmaniųjų telefonų minusas tas, kad jie, kaip maži kompiuteriukai, labai greitai „suvalgo“ visą telefono bateriją. Tad jei norite turėti tokį telefoną, teks susitaikyti ir su kasdieniu telefono įkrovimu. „Žmonės dabar net pripratę, įkroviklius nešiojasi visur su savimi“, - pasakojo Darius.

Baterijos taip lengvai, kaip „Nokia 3310”, taip pat nepakeisite, atskleidžia jis: „Išmanieji telefonai - jautrumo įsikūnijimas, tad net norėdami pakeisti bateriją be meistro pagalbos neišsiversite.“

Darius taip pat pabrėžė ir naujųjų „Samsung Galaxy“ telefonų išdaigas: „Kai pradėjo masiškai leisti įvairias šių telefonų serijas, ir vos ne pusvelčiui dalinti, pasipylė pasipiktinusių pirkėjų banga. Naujas telefonas, neatitarnavęs nė pusės metų, ima lėtai veikti, baterija visai nelaiko, stringa.“

Meistras neslėpė, jog viskas yra daroma su tikslu. Tas tikslas, tikriausiai, yra visus sužavėti naujomis technologijomis, telefonų programėlėmis, išmanumu, pagalba, bet galiausiai po metų ar dvejų tenka pirkti naują.

„Dabar toks pasaulis“, - konstatuoja jis.

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"